Pirmasis skaitinys (Sir 2, 1-11)

Mano vaike, jei nori tarnauti VIEŠPAČIUI,
būk pasiruošęs bandymui.
Būk nuoširdus ir tvirtas,
nesikarščiuok nelaimės ištiktas.
Lik jam ištikimas ir nesigręžk nuo jo;
tuomet tavo ateitis bus puiki.
Priimk visa, kas tau nutiks,
būk kantrus didelėje nelaimėje.
Juk auksas išbandomas ugnyje,
o žmonės, kuriuos Dievas laiko vertais,
pažeminimo krosnyje.
Pasitikėk Dievu, ir jis tau padės;
ištiesink savo kelius ir turėk jame vilties.
Jūs, pagarbiai bijantys VIEŠPATIES,
pasitikėkite jo gailestingumu
ir nenutolkite, kad nenupultumėte.
Jūs, pagarbiai bijantys VIEŠPATIES,
pasitikėkite juo, neprarasite atlygio.
Jūs, pagarbiai bijantys VIEŠPATIES,
laukite jo gerų dovanų -
ilgai tveriančio džiaugsmo ir gailestingumo.
Pažiūrėkite į praėjusias kartas ir pasvarstykite:
ar kas nors, pasitikėjęs VIEŠPAČIU, buvo apviltas?
Ar kas, buvęs ištikimas, pagarbiai jo bijodamas, buvo paliktas?
Ar kas nors, šaukęsis jo pagalbos, buvo atstumtas?
Užjaučiąs ir gailestingas yra VIEŠPATS;
jis atleidžia nuodėmes, jis padeda nelaimėje.

P. Viešpačiui savo likimą paveski:
    jis padarys, ko tau reikia.

Pasitikėk VIEŠPAČIU ir daryk gera, -
gyvensi krašte ir būsi saugus.
Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU,
ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis. - P.

VIEŠPATS rūpinasi tais, kurie jo klauso,
ir paveldas amžinai jiems priklausys.
Nelaimės metu jie nebus apvilti
ir bado dienomis jie valgys iki soties. - P.

Venk pikta ir daryk gera, kad gyventum amžinai,
nes VIEŠPATS myli, kas teisinga,
ir neapleidžia savo ištikimųjų.
Jis saugo juos amžinai,
bet nedorėlių palikuonys bus išvaryti. - P.

Teisiųjų išgelbėjimas eina iš VIEŠPATIES, -
jis yra jų tvirtovė sunkumams užėjus.
VIEŠPATS jiems padeda ir iš bėdos juos ištraukia, -
išgelbsti juos nuo nedorėlių ir išvaduoja,
nes jie ieško jame užuovėjos. - P.

P.  Aleliuja. - Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų
                    Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi,
                    dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas
                    ir aš pasauliui. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 9, 30-37) Meditacija iš "Žodis tarp mūsų"

    Jėzus ir jo mokiniai  išėję keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: "Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels". Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.
    Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: "Apie ką kalbėjotės kelyje?" Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.
    Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: "Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!"
    Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: "Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs".