Pirmasis skaitinys (Žyd 11, 1-7)

    Broliai!
    Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome. Per jį protėviai gavo gerą liudijimą. Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sukurti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.
    Tikėjimo įkvėptas Abelis atnašavo vertesnę auką negu Kainas, ir tikėjimas jį paliudijo esant teisų, nes pats Dievas patvirtino jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.
    Tikėdamas Henochas buvo perkeltas, kad neregėtų mirties, ir žmonės jo neberado, nes Dievas jį perkėlė. Mat prieš perkeliamas, pasak liudijimo, jis patikęs Dievui. Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir kad jo ieškantiems atsilygina.
    Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, Nojus su baime pasistatė arką savo šeimynai išgelbėti; tikėdamas jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 2-5, 10-11)

P. Tavo vardą, Viešpatie, garsinsiu amžiais.

Kasdien tave garbinsiu
ir šlovinsiu tavo vardą per amžių amžius.
Didis yra VIEŠPATS ir vertas didžios šlovės, -
jo didybė yra nesuvokiama. - P.

Viena karta girs kitai tavo darbus
ir skelbs tavo galybę.
Apie tavo didybės garbingą spindesį
ir apie tavo nuostabius darbus - aš mąstysiu. - P.

Tedėkoja tau, VIEŠPATIE, visi tavo kūriniai
ir visi tavo ištikimieji tave tegarbina.
Tepasakoja apie tavo karalystės garbę,
tavo galybę tegarsina. - P.

P.  Aleliuja. - Iš debesies nuskambėjo Tėvo balsas:
                     "Šitas mano mylimasis Sūnus.
                     Klausykite jo!" - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 9, 2-13) Meditacija iš "Žodis tarp mūsų"

    Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi suJėzumi.
    Petras ir sako Jėzui: "Rabi, gera mums čia būti.pastatykime tris palapines: vieną tau, antrą Mozei, trečią Elijui". Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę.
    Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: "Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!" Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų.
    Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia "prisikelti iš numirusių".
    Jie klausė Jėzų: "Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?"
    Jis atsakė: "Tikrai, Elijas ateis pirmiau ir viską atitaisys. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas? Todėl aš jums sakau: Elijas buvo atėjęs, ir jie padarė su juo, ką norėjo, - taip kaip apie jį parašyta".