Penktadienis, vasario 16 d.

Pirmasis skaitinys (Pr 11, 1-9)

    Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. Kai žmonės kėlėsi iš rytų, jie rado slėnį Šinaro krašte ir ten įsikūrė.
    Vieni kitiems sakė: "Eime, pasidirbkime plytų ir jas išdekime". - Vietoj akmens jie naudojo plytas, o vietoj kalkių - bitumą.
    "Eime, - jie sakė, - pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės veidą".
    O VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį mirtingieji buvo pastatę. Ir VIEŠPATS tarė: "Štai! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai yra tik jų užsimanymų pradžia! Ką tik jie užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam".
    Taip tat VIEŠPATS išsklaidė juos iš ten visur po žemės veidą, ir jie metė statę miestą. Todėl jis buvo pavadintas Babeliu, nes ten VIEŠPATS sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten VIEŠPATS išsklaidė juos po visą žemės veidą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 32, 10-15)

P. Laiminga tauta, kurios Dievas yra VIEŠPATS, -
    ta tauta, kurią jis išsirinko paveldu.

VIEŠPATS vėjais paleidžia tautų užmojus,
niekais paverčia jų sumanymus.
VIEŠPATIES užmojis yra amžinas,
jo širdies sumanymai tęsiasi per visas kartas. - P.

Laiminga tauta, kurios Dievas yra VIEŠPATS, -
ta tauta, kurią jis išsirinko paveldu.
VIEŠPATS žvelgia iš dangaus, -
jis mato visą žmoniją. - P.

Iš savo sosto, kur viešpatauja,
žvelgia į visus, kas gyvena žemėje, -
tas, kuris padarė jų visų širdį
ir stebi visus jųjų darbus. - P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 15b)

P.  Aleliuja. - Jus aš draugais vadinu, - sako Viešpats, -
                    nes jums viską paskelbiau,
                    ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 8, 27-33) Meditacija iš "Žodis tarp mūsų"

    Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: "Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.
    O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?!
    Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais".
    Jis dar jiems kalbėjo: "Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę ateinančią su galybe".