Pirmasis skaitinys (Pr 9, 1-13)

    Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir jiems tarė:
    "Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę. Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai - visa, kas juda žemėje, ir visos jūros žuvys. Į jūsų rankas jie yra atiduoti. Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus. Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite. Taip pat ir už jūsų kraują, jūsų gyvybę reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių - iš kiekvieno už artimo kraują - reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę.
    Kas išlieja žmogaus kraują, to asmens kraują taip pat išlies žmogus, nes pagal savo paveikslą Dievas sukūrė žmogų.
    O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, daugėkite žemėje ir ją užvaldykite!"
    Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: "Štai aš sudarau savo sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, su visais gyvūnais, esančiais su jumis, - paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išėjo iš arkos. Aš palaikysiu savo sandorą su jumis: niekad daugiau visi marieji gyvūnai nebus tvano vandenų išnaikinti, niekad daugiau nebus tvano žemei nuniokoti.
    Ir šis, - Dievas pridėjo, - bus ženklas, kurį aš duodu visiems amžiams, mano sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų. Savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas sandoros tarp manęs ir žemės".

Atliepiamoji psalmė (Ps 101, 16-23, 29)

P. Viešpats iš dangaus pažiūrėjo žemėn.

Tautos pagarbiai bijo VIEŠPATIES vardo
ir visi žemės karaliai - tavo garbės.
Juk VIEŠPATS atstatys Zioną;
apsireikš savo garbėje.
Jis atsigręš į skurdžių maldavimą,
jų maldos nepaniekins. - P.

Tebūna užrašyta ateinančiai kartai,
kad ir dar nesukurta tauta garbintų VIEŠPATĮ.
"VIEŠPATS pažvelgė iš savo šventumo aukštybių,
iš dangaus VIEŠPATS pažiūrėjo į žemę,
kad, išgirdęs belaisvių dejavimą,
išlaisvintų pasmerktuosius mirti". - P.

Ramybėj gyvens tau tarnaujantys žmonės,
tavo globoj gyvuos jųjų ainiai.
Idant VIEŠPATIES garsas būtų skleidžiamas Zione
ir jo šlovės giesmės - Jeruzalėje,
kai tautos susirinks drauge su karalystėmis
VIEŠPAČIUI tarnauti. - P.

P.  Aleliuja. - Viešpatie, tavo žodžiai
                      yra dvasia ir gyvenimas.
                      Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 8, 27-33) Meditacija iš "Žodis tarp mūsų"

    Jėzus su mokiniais keliavo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: "Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?"
    Jie atsakė: "Vieni - Jonu Krikštytoju, kiti - Eliju, treti - dar kuriuo iš pranašų".
    Tada jis paklausė: "O jūs kuo mane laikote?"
    Petras jam atsakė: "Tu esi Mesijas". Tuomet Jėzus griežtai įsakė niekam apie jį nekalbėti.
   Ir jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų. Jis tai kalbėjo visiškai atvirai.
    Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti. Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: "Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!"