Pirmasis skaitinys (Neh 8, 2-4a. 5-6. 8-10)

    Septintojo mėnesio pirmąją dieną kunigas Ezra pateikė Mokymą sueigai - ir vyrams, ir moterims, ir visiems, kurie galėjo klausytis ir suprasti. Tai įvyko septintojo mėnesio pirmąją dieną. Jis skaitė iš jos atsigręžęs į aikštę prie Vandens vartų nuo aušros iki vidudienio ir vyrams, ir moterims, ir galėjusiems suprasti. Žmonės ausis ištempę klausėsi Mokymo knygos.
    Rašto žinovas Ezra stovėjo ant medinės pakylos, kuri buvo tam tikslui pastatyta. Šalia jo dešinėje stovėjo Matitijas, Šema, Anajas, Urijas, Hilkijas ir Maasėjas, o jo kairėje Pedajas, Mišaelis, Malchijas, Hašumas, Hašbadana, Zecharijas ir Mešulamas. Ezra atskleidė knygą visų žmonių akyse, nes jis stovėjo aukščiau už visus žmones. Jam atvėrus knygą, visi žmonės atsistojo. Ezrai pašlovinus VIEŠPATĮ, didingąjį Dievą, žmonės atsakė: "Amen! Amen!" - iškeldami rankas. Tada jie nusilenkė ir pagarbino VIEŠPATĮ, kniūbsčia parpuldami ant žemės. Ir levitai padėjo žmonėms suprasti Mokymą, jiems stovint savo vietose. Jie skaitė iš knygos - iš Dievo Mokymo, išversdami jį ir paaiškindami jo prasmę. Taip jie galėjo suprasti, kas buvo skaitoma.
    Valdytojas Nehemijas, kunigas ir Rašto žinovas Ezra ir levitai, aiškindami žmonėms, visiems jiems sakė: "Ši diena yra šventa VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite". Mat, girdėdami Mokymo žodžius, žmonės verkė. Be to, jis tarė jiems: "Eikite, valgykite rinktinių valgių ir gerkite saldžių gėrimų, skirdami jų dalį tiems, kurie nieko neturi sau pasiruošę, nes ši diena yra šventa mūsų VIEŠPAČIUI. Nebūkite liūdni, nes džiugesys VIEŠPATYJE yra jūsų stiprybė".

Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8. 9. 10. 15)

P. Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas.

Tobulas yra VIEŠPATIES Mokymas, -
atnaujina gyvastį;
VIEŠPATIES įsakai yra teisingi, -
paprastus žmones daro išmintingus. - P.

VIEŠPATIES įstatai yra teisūs, -
džiugina širdį;
VIEŠPATIES įsakymas yra aiškus, -
akims duoda šviesos. - P.

Pagarbi Dievo baimė yra tyra, -
ištikima amžinai.
VIEŠPATIES sprendimai yra tikri
ir visiškai teisūs. - P.

Tegu tau patinka mano žodžiai ir mano mintys,
VIEŠPATIE, mano Uola ir mano Atpirkėjau! - P.

    Broliai!
    Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi - žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia. Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio.
    Jei koja imtų ir pasakytų: "Kadangi aš ne ranka, tai aš nepriklausau kūnui", argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? O jeigu ausis tartų: "Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui", argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas - klausa, tai kur uoslė?
    Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo. Jei visuma tebūtų vienas narys, kur beliktų kūnas? Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. Akis negali pasakyti rankai: "Man tavęs nereikia" ar galva kojoms: "Man jūsų nereikia".
    Priešingai, tariamai silpnesnieji kūno nariai yra kur kas reikalingesni. Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai gaubiami didesnio padorumo, kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. Todėl jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.
    Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai; ir Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje - pirmiausia, apaštalais, antra - pranašais, trečia - mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to gydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos. Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai? ar visi turi gydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai?

Posmelis prieš evangeliją (Lk 4, 18-19)

P. Aleliuja. - Viešpats mane pasiuntė
                    nešti gerosios naujienos vargdieniams,
                    skelbti belaisviams išvadavimo. - P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 1, 1-4; 4, 14-21) Meditacija iš "Žodis tarp mūsų"

    (Po keliasdešimt dienų pasninko) Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas.
    Jėzus parėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta:
    "Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems - regėjimo;
siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų".
    Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. Ir jis pradėjo jiems kalbėti: "Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai".