Pirmasis skaitinys (Iz 60, 1-6)

    Kelkis, nušvisk, Siono kalne, nes tavo šviesa jau ateina ir Viešpaties šlovė ant tavęs suspindi. Žemę štai sutemos gaubia, tautas tamsybė dar dengia. Tačiau virš tavęs Viešpats jau spindi, tau jo šlovė apsireiškia.
    Tautos keliaus prie tavosios šviesos, karaliai - prie tau užtekėjusio spindesio. Pakelki akis, pažvelki aplinkui: visi štai renkasi pas tave keliauti. Tavo sūnūs atvyks iš toli, tavo dukros ant rankų bus nešamos.
    Tada tu dairysies ir spinduliuosi, širdis tau iš džiaugsmo virpės ir ims plėstis, nes plauks į tave jūros turtai, suplūs pas tave tautų lobiai. Apguls tave kupranugarių daugybė, Midijano ir Efos vienkupriai. Atvyks visi iš Sabos, auksu ir smilkalais nešini, skelbdami šlovinguosius Viešpaties darbus.

Atliepiamoji psalmė (Ps 71, 1-2. 7-8. 10-11. 12-13)

P. Viešpatie, tave garbins visos žemės tautos.

O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
kad jis valdytų tautą kaip dera,
būtų teisingas tavo vargdieniams. - P.

Klestės jo dienomis teisingumas,
gražiausia ramybė - kol švies padangėj mėnulis.
Jis viešpataus nuo Jūros lig Jūros,
nuo Upės ligi žemės skritulio krašto. - P.

Salų ir Tarsio valdovai jam mokės duoklę,
dovanas neš jam Arabijos, Sabos valdovai!
Visi valdovai parpuolę jį garbins,
tarnaus visi jam pagonys. - P.

Jis juk vaduos pagalbos maldaujantį vargšą,
tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas.
Jis gailės vargšo, beturčio
ir savo varguoliams gelbės gyvybę. - P.

    Broliai!
    Jūs esate girdėję, kokia malonės tarnyba Dievo man suteikta jūsų labui: apreiškimu buvo man atskleista paslaptis, kuri ankstyvesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista jo šventiesiems apaštalams ir pranašams; pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, priklauso bendram kūnui ir drauge laukia pažado Kristuje Jėzuje iš Evangelijos.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 2, 2)

P. Aleliuja. - Mes matėme užtekant jo žvaigždę
                   ir atvykome jo pagarbinti. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 2, 1-12) Meditacija iš "Žodis tarp mūsų"

    Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: "Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti".
    Tai išgirdęs, karalius Erodas apstulbo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas.
    Tie jam atsakė: Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: 'Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp garsiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris ganys mano tautą - Izraelį'".
    Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: "Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau". Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn.
    Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
    Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, jie kitu keliu pasuko į savo kraštą.