Pirmasis skaitinys (Sir 3, 2-6. 12-14) Meditacija iš "ŽODIS tarp mūsų"

Vaikams Dievas liepė godot savo tėvą
ir motinos nuomonę reikiamai gerbti.
Kas tėvą godoja - sau nuodėmes dildo.
Kas motiną gerbia, tas lobį sau krauna.
Kas tėvą godoja - vaikais savo džiaugsis;
kada besimelstų, jis bus išklausytas.
Kas tėvą godoja - gyvens ilgą amžių.
Kas motiną gerbia - tas Dievą pagerbia.

Sūnau, savo tėvo garbės nepažemink!
Kol gyvas jis - niekad tu jo nenuliūdink!
Nors kartais jam protas silpnėti pradėtų,
tu jo nepalik, nepaniekink, kol gyvas !
Užuojautos tėvui neleista užmiršti:
ji bus įskaityta už tavo kaltybes.

P. Jūs laimingi, kad bijotės Dievo,
    kad laikotės jo parodyto kelio!

Laimingas esi, kad Dievo bijaisi,
kad laikais jo parodyto kelio!
Savo darbo vaisiais maitinsies,
būsi laimingas ir pertekęs visko. - P.

Tavoji žmona - kaip vyno medis derlingas -
apie namų židinį suksis,
vaikai - kaip jaunos alyvų šakelės -
susės aplink stalą. -  P.

Matai, koks laimingas tas vyras,
kuris Viešpaties bijo!
Telaimina Dievas tave nuo Siono,
kad visą gyvenimą tu Jeruzalę klestint regėtum. - P.

    Broliai!
    Jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis. Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi!
    Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes. Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui.
    Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje. O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs. Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs.

Posmelis prieš evangeliją (Kol 3, 15a. 16a.)

P. Aleliuja. - Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė.
                   Kristaus žodis tegyvuoja
                  Jumyse vaisingai. - P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 2, 22-40)

    IPasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė Jėzų į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, - kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: "Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui", - ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties  Įstatyme: "Porą purplelių arba du balandžiukus".
    Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją.
    Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą.. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: "Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę".
    Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: "Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, - ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, - kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys".
    Buvo pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.
    Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.
    Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.