(CRTN) Popiežius Jonas Paulius II kovo 13 dieną audiencijoje priėmęs Apaštališkosios penitenciarijos surengto metinio seminaro nuodėmklausiams 350 dalyvių, sakė, kad jis tikisi, jog 2000 šventieji metais bus laikas, kai katalikai iš naujo atras ypatingą išpažinties ir susitaikymo malonės vertybę.
Popiežius meldžiasi, kad nuodėmklausiai vaidintų esminį vaidmenį Didžiojo jubiliejaus iškilmėse tiek Romoje, tiek ir visur kitur ir kad Šventieji metai padėtų tikintiesiems sugrįžti prie Atgailos sakramento. Anot Šventojo Tėvo, būtų labai reikšmingas žingsnis, jeigu Šventieji metai taptų atleidimo ir susitaikymo metais, tai būtų dar vienas ypatingai reikšmingas skyrius išganymo istorijoje. Popiežius taip pat nurodė, kad susitaikymo su Dievu jubiliejinė tema labai glaudžiai susijusi su žmonių tarpusavio susitaikymu. Siekiantiems asmeninio šventumo žmonėms taip pat yra būtinas gilus solidarumo pajautimas.
Savo kalboje nuodėmklausiams popiežius pažymėjo, jog kunigo atsakomybė klausyti išpažinčių ir atleisti nuodėmes turi ištakas paties Kristaus nurodymuose apaštalams: Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, sulaikytos. Anot popiežiaus, šie Kristaus žodžiai, nepalikdami vietos jokioms kitoms interpretacijoms, liudija Dievo norą susigrąžinti nusidėjusį žmogų per asmeninę išpažintį.
Primindamas Bažnyčios mokymo apie išpažintį esminius momentus, Šventasis Tėvas nurodė: nėra kito būdo gauti po Krikšto padarytų sunkių nuodėmių atleidimą, kaip tik individuali sakramentinė išpažintis. Tiesa, kai kuriais ypatingais momentais net ir sunkios nuodėmės atleidimui gauti gali pakakti ir žmogaus privačios atgailos akto (jeigu nusidėjėlis, paliestas Šventosios Dvasios malonės, atgailauja dėl savo nuodėmių, maldaudamas dangiškojo gailestingumo). Tačiau privatus atgailos aktas galioja tik tuomet, jei atgailaujantis žmogus pasiryžta pirmai progai pasitaikius atlikti tikrą individualią išpažintį ir ją iš tiesų atlieka. Tas pats galioja ir vadinamosios kolektyvinės absoliucijos atveju. Ji galioja tik tada, jeigu penitentas, padaręs rimtas nuodėmes, pasiryžta vėliau atlikti tikrą individualią sakramentinę išpažintį. Nesunkios nuodėmės gali taip pat būti atleistos ir be sakramentinės išpažinties, sakė popiežius. Bet kartu jis rekomendavo išpažinti ir šias nuodėmes tam, kad būtų galima džiaugtis ypatinga Atgailos sakramento malone. Anot Šventojo Tėvo, dažna išpažinties praktika, net jeigu padaromos tik nesunkios nuodėmės, yra gera ir skatintina. Dažna išpažintis yra ta dvasinio tobulumo mokykla, kuri išugdė daugelį šventųjų. Tačiau bet kuriuo atveju, jeigu yra padaryta sunki nuodėmė, šv. Komuniją galima priimti tik prieš tai atlikus sakramentinę išpažintį ir gavus išrišimą, priminė Šventasis Tėvas. Jis pažymėjo, kad susitaikymas su Dievu reikalauja iš kiekvieno ir susitaikymo su savo broliais bei seserimis, be ko negalima gauti Dievo atleidimo. Todėl Atgailos sakramentas skatina dosnią, garbingą ir aktyvią brolišką artimo meilę. Baigdamas savo kalbą popiežius sakė, kad Atgailos sakramentu, kuris pašalina nuodėmės padarytą blogį, yra konsoliduojama Bažnyčios vienybė.
Seminarą surengusi Apaštališkoji penitenciarija yra bažnytinis tribunolas, kuris popiežiaus pavedimu sprendžia susijusius su išpažintimi, dispensomis ir indulgencijomis klausimus. Kasmet šio tribunolo rengiamuose seminaruose paprastai dalyvauja kunigai, klausantys išpažinčių per didžiąsias šventes, kur būna daug penitentų ir dažnai tenka gvildenti ypatingas sąžinės problemas.