LKB Kronikos  25 - metis paminėtas Vilniuje ir Simne
 

Kovo 15 dieną Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) Bažnyčios istorijos studijų grupė, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas bei Religijos studijų ir tyrimų centras (RSTC) surengė konferenciją “25-eri Katalikų Bažnyčios Lietuvoje ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metai”. Vilniaus universiteto Teatro salėje konferencijos dalyvius pasveikino šio universiteto rektorius Rolandas Pavilionis, kuris sakė pirmą kartą susipažinęs su Kronika svečiuodamasis Paryžiuje pas mons. J. Petrošių. “Šiandien, jausdami pagarbą Kronikos žmonėms, turime išsaugoti savo tikėjimą”, - kalbėjo R. Pavilionis.

Pirmąjį pranešimą skaitęs VU doc. Algirdas Jakubčionis atskleidė Bažnyčios Lietuvoje pasipriešinimo genezę 1970 - 1980 metų sandūroje, užsimindamas apie Lietuvos ir Rusijos disidentų bendradarbiavimą ir pabrėždamas jų siekių skirtumus. Pasak A. Jakubčionio, tuo metu Lietuvoje būta per 20 tūkstančių katalikų aktyvistų.

Kazys Misius iš Lietuvos istorijos instituto pasakojo apie bažnyčių uždarinėjimą pokario metais, atskleisdamas religinio kulto įgaliotinių Lietuvoje nusikaltimus bei jų santykius su tuometiniais Lietuvos Bažnyčios hierarchais. Pokaryje, neįskaitant koplyčių, buvo uždarytos 64 bažnyčios. Maskvos sankcijų uždaryti bažnyčias rasta nedaug. “Tai savo iniciatyva atliko vietinė valdžia”, - sakė K. Misius.

Istorikė Regina Laukaitytė aptarė vienuolijų veiklą pogrindyje. “1948 - 1949 metais keturios vienuolijos buvo uždarytos be jokio juridinio dokumento, tačiau iki 1990 metų neišnyko nei viena vienuolija. Atsirado dar 9 moterų kongregacijos”, - kalbėjo prelegentė. Ji taip pat akcentavo moterų vienuolijų nuopelnus: katekizaciją, misijas Sibire, religinės literatūros vertimus ir platinimą.

Algimantas Katilius pateikė pogrindinės kunigų seminarijos vaizdą. Pasak A. Katiliaus, pogrindinė kunigų seminarija pradėjo veikti 1970 m. ir užsidarė 1990 metais. Marijonų globojamoje seminarijoje studijavo 17 žmonių. Ją baigė 8 lietuviai ir 8 ukrainiečiai. Jėzuitai parengė 29 kunigus. Prelegentą papildęs kun. J. Boruta SJ atkreipė dėmesį į pogrindinės ir legaliosios seminarijų santykius. “Svarbiausias pogrindinės kunigų seminarijos tikslas - atsvara Bažnyčios šantažui ir studentų verbavimui”, - sakė kun. J. Boruta SJ.

Antrąjį konferencijos posėdį pranešimu “LKB Kronikos medžiaga dvasinio ugdymo teologijos šviesoje” pradėjo kun. Vytautas Sadauskas SJ, kuris apžvelgė teologo E. Schillebeeckx’o “kontrastingą neigiamybės patirtį”, susiedamas tai su LKB Kronika. Kun. J. Boruta kalbėjo apie Kronikos ištakas ir problemas, atsakė į Kronikos leidėjams reiškiamus priekaištus. Vienas iš dažnesnių kaltinimų - vienašališkumas. Pasak prelegento, Kronika negalėjo išspręsti visų katalikų problemų. Pagrindinis jos tikslas buvo atsakyti į visuomenei teikiamą dezinformaciją apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Užsieniui skirta informacija grįždavo į Lietuvą per “Amerikos balsą”. Į priekaištą “esą Kronika apsiribojo tik bažnytiniais faktais, apeidama kultūros, tautiškumo problemas”, kun. J. Boruta atsakė, jog ‘tautinis persekiojimas nebuvo tiek įdomus pasauliui, kiek religinės laisvės apribojimas”. Anot jo, minėtąsias problemas pakankamai išsamiai aprašydavo “Aušra”, ir būtent toks šių leidinių pasidalijimas pasitarnavo Lietuvos iškilimui tarptautinėje arenoje.

Arvydas Pacevičius kalbėjo apie bibliotekų naikinimą pokario Lietuvoje. Pasak jo, Glavlitas iš bibliotekų išėmė per 7 milijonus knygų, iš kurių 5 mln. tomų sunaikino. Arūnas Streikus apibūdino religinės spaudos situaciją sovietinio totalitarizmo metais, Janina Bucevičiūtė skaitė pranešimą “LKB Kronika Telšiuose”. Doc. Eglė Laumenskaitė supažindino su Bažnyčios ir totalitarinės sistemos priešpriešos tyrimo projektu “Aufbruch”. Pasak prelegentės, pagrindiniai šio projekto tikslai “suprasti praeitį, formuoti dabartį ir rūpintis ateitimi”, taip pat padėti susivokti Bažnyčiai “ant trečiojo tūkstantmečio slenksčio”. Šiame projekte dalyvauja 10 Rytų Europos šalių. Tarpusavio pokalbiuose renginio dalyviai džiaugėsi gerais pranešimais ir apgailestavo dėl negausios auditorijos bei informacijos apie šį renginį trūkumo.

Kovo 16 dieną Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 25-metis buvo iškilmingai paminėtas ir Simno parapijos bažnyčioje. Iškilmingai atidaryta jubiliejui skirta paroda. Šv. Mišias šia proga koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC ir Alytaus Angelų Sargų parapijos klebonas kun. Vytautas Insoda. Minėjime dalyvavo ir Lazdijų dekanato vicedekanas kun. Vytautas Prajara, Vyriausybės patarėjas religijos klausimais Petras Plumpa, ses. Elena Šuliauskaitė, kiti LKB Kronikos bendradarbiai bei visuomenė. 1972 metais Simne pradėtoji leisti LKB Kronika be pertraukos ėjo iki pat Atgimimo. Ji yra vienintelis pogrindinis leidinys Lietuvoje, kurio redakcijos sovietiniam saugumui nepavyko susekti. Vyskupas J. Žemaitis MIC perdavė minėjimo dalyviams Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, iki suėmimo redagavusio Kroniką, sveikinimus.

Per pamokslą vyskupas J. Žemaitis pabrėžė, jog vien dėka tų, “kurie įvairiais būdais priešinosi ateistinei propagandai, stengėsi, kad pasaulis sužinotų tiesą apie Lietuvos tikintiesiems daromą prievartą”, šiandien dar turime gražių katalikiškų šeimų. Kalbėdamas apie dabartinę tikėjimo padėtį, jis sakė, jog “sielų priešas” griebėsi kitos taktikos. “Nejaugi mes, kurie, padedant Dievo malonei, atsispyrėme ateizmui ir pasiekėme nepriklausomybę, kapituliuosime prieš tuos, kurie stengiasi mūsų tautos ateitį paskandinti pilstuko ir palaidumo liūne?” - klausė vyskupas.

- jk, lr -