Daugiau atsakomybės reklamos srityje

(KAP)  Vasario 25 dieną Popiežinė visuomenės informavimo priemonių taryba paskelbė dokumentą “Etika reklamos srityje”, kuriuo pirmiausia kreipiasi į reklamos verslo vadybininkus bei įstatymų leidėjus. Dokumente reklama vertinama kaip iš principo teigiamas dalykas, galintis būti naudingas ekonominiam klestėjimui bei demokratijai. Tačiau sykiu Vatikanas atkreipia dėmesį į moralės požiūriu nepriimtinas priemones reklamos srityje. Čia pabrėžtinai minimas “pasibjaurėtinas ir įžeidžiantis” religinių simbolių bei asmenų vartojimas tam tikrose reklamos formose, nedviprasmiškai smerkiamos vyriausybinės “saugaus sekso” kampanijos, propaganda politiniams priešininkams pajuodinti ir reklama, pasižyminti rasistiniais prietarais.

Dokumentas pradedamas teigiamu rinkos ūkio bei demokratijos vertinimu ir tvirtinimu, kad atsakinga reklama naudinga jiems abiems. Tačiau sykiu Visuomenės informavimo priemonių taryba mano, jog reklamos dabuotojams privalu laikytis tam tikrų principų, kad jie neimtų tarnauti grynam “konsumizmui” ir “rinkos dievinimui”. Pagarba žmogaus orumui sudaro vieną iš šių principų. Jeigu reklamoje vartojami religiniai simboliai, tai turėtų vykti “skoningai ir priimtinai”. Visuomenės informavimo priemonių taryba griežtai kritikuoja “religijos išnaudojimą bei nepagarbų jos traktavimą”. Žmogaus orumui išsaugoti įstatymų leidėjai, pasak dokumento autorių, turėtų nustatyti aiškius reklamos rėmus, kurie apibrėžtų reklamos apimtį per televiziją, vaikams skirtos reklamos turinį ir politinės propagandos finansavimo sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžiama, kad galutinė atsakomybė už moraliai priimtiną reklamą tenka šioje srityje dirbantiems žmonėms.

Bažnyčią dokumento autoriai ragina skirti daugiau dėmesio visuomenės informavimo priemonių auklėjimui, kad šios galėtų geriau suprasti reklamos vaidmenį pasaulyje ir jos reikšmę Bažnyčios darbui. Jie taip pat pabrėžtinai pritaria reklamos taikymui bažnytiniais ir karitatyviniais tikslais. Apie reklamą galima pasakyti tą patį, ką ir apie kitas visuomenės informavimo priemones, būtent tai, kad ji turėtų būti priemonė Evangelijai skelbti.
 

Išsiskyrusieji ir antrą kartą susituokusieji negali priimti Atgailos ir Eucharistijos sakramentų

(KAP) Popiežinė šeimos taryba ragina Bažnyčią, nenukrypstant nuo Jėzaus mokymo apie santuokos neišardomumą, rūpintis išsiskyrusiųjų bei antrą kartą susituokusiųjų sielovada. Išsiskyrusieji ir antrą kartą susituokusieji turėtų melstis ir dalyvauti pamaldose, tačiau “negali priimti Atgailos ir Eucharistijos sakramentų”. Pirmasis žingsnis dvasinio išgijimo linkme būtų “suvokti savo nenormalią padėtį, apimančią nuodėmės būklę, ir prašyti Dievą malonės tikram atsivertimui”. Šeimos taryba, vasario 25 dieną paskelbusi prieš mėnesį priimtas rekomendacijas dėl išsiskyrusių ir antrą kartą susituokusių katalikų sielovados, mano, jog skyrybų skaičių būtų galima sumažinti per geresnes pasirengimo santuokai programas, santuokos reikšmės bei neišardomumo akcentavimą religinio auklėjimo programose ir didesnes pastangas pasiekti sunkumus išgyvenančias poras.

Vatikano dokumentas siūlo sielovadininkams su ypatingu atsidavimu pasišvęsti išsiskyrusiesiems, ypač jų vaikams. Tiems, kurie stengiasi anuliuoti savo santuoką bažnytiniame teisme, būtina padėti. “Reikia padėti tiems, kurie turi pagrindą, dėl kurio jų santuoka gali būti anuliuota, tačiau to nežino”, - pareiškė Šeimos tarybos atstovas spaudai per spaudos konferenciją naujam dokumentui pristatyti. Tikintieji šioje srityje daug ko nežino. Santuokai anuliuoti, pavyzdžiui, pakanka to, jeigu partneris buvo impotentas arba netikintis. Nors popiežius sausio mėnesį reikalavo būti griežtesniems anuliuojant santuokas, Šeimos taryba mano, kad reikalavimas būti griežtesniems neprieštarauja norui padėti sunkumus išgyvenantiems tikintiesiems. Išsiskyrusius katalikus, kurie gyvena vieni, Bažnyčia turėtų drąsinti likti ištikimais prisiimtiems įsipareigojimams. Skyrybas dokumento autoriai vadina “visuomenine nelaime” ir kaltina valstybes, kad šios liberaliais įstatymais ir nepakankama parama šeimoms skatinančios skyrybų skaičiaus didėjimą.
 

Žmogiškosios būtybės klonavimas absoliučiai neleistinas

(KAP)  Katalikų Bažnyčia akina valstybes kuo skubiau priimti įstatymus, draudžiančius klonuoti žmones. Vatikano laikraščio “L’Osservatore Romano” vasario 27 dienos numeryje išspausdintame komentare apie Škotijoje klonuotą avį tvirtinama, jog įstatymiškas draudimas dirbtinai reprodukuoti identiškus asmenis pagal 1989 m. kovo 16 d. Europos parlamento rezoliuciją esąs proto bei žmogiškumo priesakas. Vatikano laikraštis atkreipia dėmesį, kad bet kokie mėginimai sukurti žmogiškąją būtybę be sąryšio su seksualumu yra etikos požiūriu neleistini ir nesuderinami su žmogaus orumu, žmogišku giminės pratęsimu ir santuoka. “L’Osservatore Romano” čia nurodo 1987 metais Romos Tikėjimo mokslo kongregacijos paskelbtą pareiškimą, kuriame konstatuojama, jog su gyvūnais bei augalais daromų eksperimentų nevalia daryti su žmonėmis.

Būgštavimus dėl galimybės taikyti klonavimą žmonėms dieną anksčiau išsakė ir Vatikano bioetikos ekspertas, Romos Gemelli klinikos bioetikos instituto direktorius vyskupas Elio Sgreccia, kuris taip pat priminė tarptautinį draudimą dirbtinai reprodukuoti identiškus asmenis. Vatikano atstovas baiminosi, kad sėkmingas avies klonavimas Škotijoje gali tapti pasirengimu imtis mokslinių eksperimentų su “žmogiškomis būtybėmis” pagal užsakymą. Jis akcentavo, kad ir tokius eksperimentus su gyvūnais gali pateisinti tik labai rimtos mokslinio pobūdžio priežastys. Šiaip jau eksperimentais visada reikėtų siekti žmogaus ir gyvūnų gerovės.
 

Skelbti “tiesą apie žmogų”

(KAP)  Pasak Vatikano “Gyvybės akademijos” sekretoriaus vyskupo Elio Sgreccia, Bažnyčia, gindama negimusiųjų teisę į gyvybę, nenori sėti naujų nesutarimų, bet siekia įtvirtinti kuo bešališkesnį “tiesos apie žmogų” traktavimą. Interviu Italijos katalikų naujienų agentūrai SIR apie paskutinįjį visuotinį akademijos susirinkimą vyskupas pabrėžė, jog “tiesa apie žmogų” nėra konfesinė gėrybė: krikščioniškasis Apreiškimas neišranda šios tiesos, bet tiktai suteikia jai transcendentalinį orumą.

Vyskupas Sgreccia apgailestavo, kad net 1948 metų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija aiškinama “reduktyviai”, nes “teisės į gyvybę” principas netaikomas negimusiesiems. Toks ribotas požiūris iki šiol yra “atvira žaizda”. Vis dėlto, rengiant Vaiko teisių chartiją pavykę įterpti pastraipą apie būtinybę ginti vaiko gyvybę “tiek iki gimimo, tiek ir po jo”. Vyskupas priminė, kad daugelio šalių įstatymuose negimusiam kūdikiui pripažįstama paveldėjimo teisė: čia teisė, pasak jo, nesideda žinanti, kada prasideda gyvybė, bet rimtai atsižvelgia į mokslo išvadas, teigiančias, jog žmogaus gyvybė atsirandanti sulig apvaisinimu.

Daugelis įstatymų dėl abortų liberalizavimo iš principo irgi neneigia negimusiųjų teisės į gyvybę, bet pajungia ją moters gerai savijautai arba jos valiai, kas sukelia savotišką “šizofreniją” tarp gyvybės ir laisvės. Anot vyskupo Sgreccia, šią perskyrą būtina vėl įveikti. “Ginti vaiko gyvybę nereiškia pažeisti moters laisvę; priešingai, tai reiškia gerbti jos atsakomybę”, - sakė jis.

Vyskupas Sgreccia iš naujo ragino visas valstybes įstatymiškai sureguliuoti dirbtinio gyvybės perdavimo sritį. Anot jo, čia reikėtų uždrausti gaminti embrionų perteklių ir palikti dirbtinio gyvybės perdavimo galimybę tik sutuoktiniams. Kiekvienas vaikas turįs teisę į konkretų tėvą ir konkrečią motiną, kuriuos vienija meilė. “Heterologinio” apvaisinimo taikymas (pavyzdžiui, kai vartojama anoniminių donorų sėkla) atima iš vaikų jų tapatybę ir dar labiau susilpnina “šeimos sistemą”.
Pasak akademijos nario kun. Bonifacio Honings, žmogaus gyvybė su visu jai būdingu orumu prasideda nuo vyriškosios ir moteriškosios ląstelių susiliejimo momento. Todėl būtų beprasmiška ir neteisinga leisti abortyvines intervencijas iki 15 dienos ar kurios nors kitos datos. “Žmogaus gyvybės vystymosi nevalia nutraukti”, - sakė jis interviu Vatikano radijui. “Ikiembrioninės stadijos” sąvoka esanti nemoksliška.
 

Naujos gairės nuodėmklausiams kai kuriais santuokinės moralės klausimais

(KAP)  Kovo pradžioje Vatikano laikraštis “L’Osservatore Romano” paskelbė “Vademecum nuodėmklausiams kai kuriais santuokinės moralės klausimais”. Popiežiaus Jono Pauliaus II nurodymu šį dokumentą parengė kardinolo Alfonso Lopez Trujillo vadovaujama Popiežinė šeimos taryba.

Pagal naująsias gaires nuodėmklausiai tam tikromis sąlygomis turės duoti išrišimą katalikų poroms, naudojančioms dirbtines apsisaugojimo priemones, net ir tada, kai bus aišku, kad jos ir toliau neatsisakys šios praktikos. Įpareigojimo nebenaudoti apsisaugojimo negalima kelti kaip išrišimo sąlygos. Dokumente taip pat raginama neatsakyti išrišimo ir tais atvejais, kai penitentas neįžvelgia apsisaugojimo priemonių naudojimo nuodėmingumo. Tačiau nuodėmklausys privalo penintentui šį suklydimą išaiškinti ir palaipsniui skatinti jį nusigręžti nuo nuodėmės.

Išrišimą tam tikromis sąlygomis reikia suteikti ir tada, kai vienas iš sutuoktinių dalyvauja kito sutuoktinio apsisaugojimo praktikoje arba kai jam, nepaisant geresnės įžvalgos, nepavyksta atkalbėti kito nuo šios praktikos. Dokumente griežtai skiriamas dirbtinis apsisaugojimas ir abortyvinių priemonių taikymas, laikomas “morališkai sunkesne nuodėme”. Jeigu išpažįstama aborto nuodėmė, galimybė suteikti išrišimą atveriama visiems kunigams; tuo tarpu iki šiol tokia galimybė tebuvo numatyta tam tikriems kunigams, turintiems specialius įgaliojimus.

Dokumente pabrėžtinai tvirtinama, kad Bažnyčios mokymas apie moralinį dirbtinių apsisaugojimo priemonių atmestinumą nepasikeitė. Atitinkamos citatos iš enciklikos “Humanae vitae” ir Katalikų Bažnyčios Katekizmo vadinamos “būtinais mokymo teiginiais”.