Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija

Dėl Neokatechumenato kelio liturgijos šventimo

Vatikanas, 2005 m. gruodžio 1 d.

Brangieji p. Kiko Argüello, p. Carmen Hernandez ir gerb. Tėve Mario Pezzi,

Po pokalbių su dabartine Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija apie Švč. Eucharistijos šventimą Neokatechumenato kelio bendruomenėse pagal susitikime su Jumis praeitų metų lapkričio 11 dieną išryškėjusias gaires turiu informuoti Jus apie Šventojo Tėvo sprendimus.

Švęsdamas šv. Mišias Neokatechumenato kelias priims ir laikysis nuorodų pagal Bažnyčios patvirtintas liturgijos knygas, nieko neatimdamas ir nepridėdamas. Dėl tam tikrų elementų pateikiamos papildomos nuorodos ir paaiškinimai:

1. Sekmadienis yra „Dies Domini“ – taip mums Apaštališkajame laiške apie Viešpaties dieną norėjo paskelbti Dievo tarnas Jonas Paulius II. Todėl Neokatechumenato kelias turi užmegzti dialogą su vyskupijos vyskupu, kad švenčiant liturgiją taip pat išryškėtų Neokatechumenato kelio bendruomenės įsitraukimo į parapiją liudijimas. Mažiausiai vieną sekmadienį per mėnesį Neokatechumenato kelio bendruomenės privalo dalyvauti parapijos bendruomenės šv. Mišiose.

2. Įvadai prieš skaitinius turėtų būti trumpi. Reiktų laikytis Institutio Generalis Missalis Romani (nr. 105 ir 128) ir Ordo Lectionum Missae, Praenotanda (nr. 15, 19, 38, 42) nuorodų.

3. Homilija dėl savo svarbos ir esmės rezervuojama kunigui arba diakonui (plg. KTK, kan. 767 § 1). Dėl pasauliečių tikinčiųjų proginių liudijimų vietos ir metodų pateiktos nuorodos popiežiaus Jono Pauliaus II „in forma specifica“patvirtintoje Tarpdikasterinėje instrukcijoje Ecclesiae de mysterio, paskelbtoje 1997 m. rugpjūčio 15 d. Tame dokumente 3 straipsnyje, § 2 ir 3 parašyta:

§2 – „Leistinas trumpas paaiškinimas, padedantis geriau suprasti švenčiamą liturgiją, taip pat išimties tvarka per Eucharistijos šventimą ypatingomis dienomis (seminarijos dieną, ligonių dieną ir t. t.) atitinkamas liudijimas, kuris sakomas niekada nepažeidžiant liturginių nuostatų, jei atrodo, jog tai objektyviai dera celebruojančio kunigo įprastai skelbiamai homilijai iliustruoti. Šie paaiškinimai bei liudijimai neturi pasižymėti niekuo, kas leistų juos painioti su homilija“.

§3 – „Celebruojantis tarnautojas gali kartais pasinaudoti „dialogo” homilijoje galimybe (plg. Directorium de Missis cum pueris, 48) kaip aiškinimo priemone, jei per tai žodžio skelbimo pareiga nedeleguojama kitiems“. Kartu su visu tuo būtina griežtai laikytis instrukcijos Redemptionis Sacramentum, 74.

4. Dėl ramybės palinkėjimo Neokatechumenato keliui suteikiamas leidimas toliau naudotis jam suteiktu indultu, laukiant tolesnių sprendimų.

5. Dėl šv. Komunijos priėmimo Neokatechumenato keliui suteikiamas pereinamasis laikotarpis (ne ilgesnis nei 2 metai), pereinant nuo visuotinai paplitusio Neokatechumenato kelio bendruomenėse šv. Komunijos priėmimo būdo (sėdint, su bažnyčios centre pastatytu staltiese apdengtu stalu vietoj pašventinto altoriaus presbiterijoje) prie įprasto visai Bažnyčiai šv. Komunijos priėmimo būdo. Tai reiškia, kad Neokatechumenato kelias turi artėti prie liturgijos knygose numatyto Kristaus Kūno ir Kraujo dalijimo būdo.

6. Neokatechumenato kelias taip pat turi naudoti ir kitas Mišiole pateiktas Eucharistijos maldas, o ne tik II Eucharistijos maldą.

Trumpai apibendrinant, tegul Neokatechumenato kelias šv. Mišių šventime laikosi liturginėse knygose patvirtintų normų, atmindamas, kas yra parašyta aukščiau 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose.

Būdamas dėkingas Dievui už gėrio vaisius, suteiktus Bažnyčiai per daugeriopą Neokatechumenato kelio veiklą, šia proga pagarbiai sveikinu.

Prefektas
Kardinolas Francis Arinze