„Bažnyčiosžinios“. 2003 kovo 14, Nr. 5. <<< atgalį numerio turinį


Pristatytas popiežiaus literatūrinis kūrinys

(KAI, KAP) Kovo 6 d. Vatikano spaudos salėje pristatytas Jono Pauliaus II literatūrinis kūrinys „Romos triptikas”. Tai pirmas kartas naujųjų laikų istorijoje, kad Romos popiežius paskelbia savo kūrybos poezijos kūrinių tomą. Itališką leidimą Vatikane pristatė Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Josephas Ratzingeris ir literatūros profesorius Giovanni Reale – Karolio Wojtylos rinktinės itališkojo leidimo redaktorius. Tą pačią dieną šios poemos leidimas originalo – lenkų kalba pristatytas Krokuvoje. „Romos triptikas” pasirašytas Jono Pauliaus II (ne Karolio Wojtylos) vardu. Paantraštė „Meditacijos” nusako kūrinio žanrą. 20 puslapių leidinys palydimas lenkų publicisto Mareko Skwarnickio tekstu. Filosofiniais apmąstymais sodriausios meditacijos apie Michelangelo freskas Siksto koplyčioje. Meditacijoje „Sandoros Dievas” apmąstoma Abraomo ir Izaoko ėjimas ant aukojimo kalno.

Pradėdamas susitikimą Spaudos salės direktorius Joaquinas Navarro-Vallsas priminė, kad prieš penkerius metus, poilsiaudamas Alpėse ir paklaustas vieno žurnalisto, ar vis dar rašo poeziją, popiežius Jonas Paulius II atsakė, jog tai esąs „jau užverstas jo gyvenimo skyrius”. Vatikano atstovas spaudai siūlė „Romos triptiko” puslapiuose ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl popiežius grįžo prie poezijos ir iš naujo atvertė jau užverstą skyrių. Jis taip pat painformavo apie parengtus kūrinio vertimus į italų, prancūzų, anglų, vokiečių ir ispanų kalbas. Kardinolas J. Ratzingeris pavadino „Romos triptiką” dvasine piligrimyste prie kūrimo ištakų. Komentuodamas Paskutiniojo teismo scenos apmąstymą, kardinolas prisiminė 1978 m. rugpjūčio ir spalio konklavas, kuriose pats dalyvavo ir juto didžiulės atsakomybės reikalavusių apsisprendimų ryšį su Michelangelo vizija.

Popiežiaus knygos lenkiškojo leidimo redaktorius poetas ir publicistas M. Skwarnickis pokalbyje su agentūra KAI palygino „Romos triptiką” su dvasiniu popiežiaus testamentu. „Tai ne koks nors magisterinis dokumentas, bet gyvas pokalbis su broliais ir seserimis, pasauliečiais ir kunigais.” Pasak redaktoriaus, Jonas Paulius II poetine forma išreiškė tai, ką jis norėjo pasakyti pasauliui ir Bažnyčiai.

© „Bažnyčios žinios“