„Bažnyčiosžinios“. 2003 kovo 14, Nr. 5. <<< atgal į numerio turinį


Arkivyskupo Jeano Louis Taurano vizitas Lietuvoje

Lietuvos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos kvietimu kovo 3–5 d. Lietuvoje lankėsi Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkiv. Jeanas Louis Tauranas. Tai buvo antrasis Šventojo Sosto sekretoriaus vizitas, pirmą kartą arkiv. J. L. Tauranas Lietuvoje viešėjo 1992 metais. Kovo 3 d. arkiv. J. L. Tauranas skaitė įvadinį pranešimą konferencijoje „Lietuva ir Šventasis Sostas: praeitis, dabartis, ateitis”.

Kovo 4 d. Vilniaus arkikatedroje arkiv. J. L. Tauranas kartu su Lietuvos vyskupais, apaštališkuoju nuncijumi ir keliais kunigais aukojo iškilmingas šv. Mišias, skirtas šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo garbei. Šv. Mišiose dalyvavo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos auklėtiniai, pamokslą pasakė kardinolas A. J. Bačkis.

Šv. Mišių pradžioje arkiv. J. L. Tauranas liudijo, kad Šventasis Tėvas Jonas Paulius II su meile mena savo prieš 10 metų įvykusią kelionę į Lietuvą. Arkivyskupas minėjo ir šventąjį Lietuvos globėją: „Šv. Kazimieras – valstybės žmogus ir šventasis. Jis mums primena, kad tarnavimas visuomenei yra kelias į šventumą. Šiose šv. Mišiose melsime šv. Kazimierą, kad jo maldų padedami Lietuvos žmonės galėtų tapti tarnystės žmonėmis ir kurtų tokią Lietuvą, kurioje išsipildytų visi teisingi žmonių troškimai”.

Per pamokslą kardinolas A. J. Bačkis atkreipė dėmesį, kad karališka garbė šv. Kazimierui nesutrukdė išlikti kukliam ir paprastam, nes jam viskas buvo „nuostolis palyginus su Jėzumi Kristumi”. „Aš tikiu, – kalbėjo kardinolas, – kad ir šiandien yra jaunų drąsių žmonių, kurie nori būti tyri. Argi laiko ženklas nėra tai, kad šiandieniame pasaulyje vis labiau jaučiamas dvasingumo poreikis, maldos poreikis. Malda – tai tiesioginis, atviras pokalbis su mus mylinčiu Dievu. Šv. Kazimieras gerai suprato Dievo žodžius ir įgyvendino jo valią, todėl mes šiandien ir prašome jo užtarimo ir globos. O mes ar suprantame, ko Dievas iš mūsų nori?”

Mišių pabaigoje arkiv. J. L. Tauranas suteikė tikintiesiems iškilmingą palaiminimą. Giedant „Ausk Marijai rožių giją” buvo einama procesija į Šv. Kazimiero koplyčią. Čia, sukalbėjus šventojo litaniją, Vilniaus kunigų seminarijos auklėtiniai šventojo karalaičio garbei sugiedojo giesmę.

Kovo 5 d., baigdamas savo vizitą, Šventojo Sosto sekretorius ryšiams su valstybėmis arkivyskupas Jeanas Louis Tauranas Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgė antrąjį savo apsilankymą Lietuvoje. Žiniasklaidos atstovus svečias supažindino su savo vizito tikslais, uždaviniais ir įvykusių susitikimų temomis. „Pirmiausia šis vizitas susijęs su keletu jubiliejų, – sakė jis, – kuriuos šiais metais minime Lietuvoje: sukanka 80 metų nuo Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių užmezgimo, 75 – nuo pirmojo konkordato tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto, 5 metai – nuo trijų tarpvalstybinių sutarčių pasirašymo.” Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis susitiko su Lietuvos prezidentu, Seimo pirmininku, užsienio reikalų ministru bei privačiai apsilankė pas Valdą Adamkų. Arkiv. J. L. Tauranas sakė, kad visuose susitikimuose su aukščiausiais šalies vadovais buvo jaučiama geranoriškumo aplinka ir tolesnio bendradarbiavimo siekis.

Svečias pabrėžė, kad bendradarbiavimas ir dialogo paieškos yra vienas svarbiausių principų, kuriais turi būti grindžiami santykiai tarp žmonių ir įvairių valstybių. „Šio principo tarptautinė bendruomenė neturi teisės pamiršti siekdama spręsti vis naujus konfliktus, o šiomis dienomis – spręsdama Irako nusiginklavimo klausimą”, – sakė arkivyskupas. Šventasis Sostas, anot arkiv. J. L. Taurano, Irako klausimu laikosi dvejopos pozicijos: Irakas turi gerbti žmogaus teises ir nusiginkluoti, kaip to reikalauja Jungtinės Tautos, kita vertus, tarptautinė bendruomenė privalo išlaikyti savo vienybę, kad išvengtų didelių nesklandumų su Rytais. Pasak arkiv. J. L. Taurano, „būtų labai blogai, jei tarptautinė bendruomenė suskiltų į viena kitai prieštaraujančias stovyklas: tai tik dar labiau padidintų tarptautinio terorizmo pavojų ir sukeltų pavojų musulmonų ir krikščionių dialogui”.

Spaudos konferencijoje priminus dažnai spaudoje minimą mintį, jog tokios šalys kaip Lenkija ir Lietuva, įstojusios į Europos Sąjungą, turėtų prisidėti prie krikščioniškųjų vertybių gaivinimo ir paklausus, kaip ir kokia forma tai galėtų vykti, arkiv. Tauranas atsakė: „Reikia atsiminti, kad Lietuva neįstoja į Europos Sąjungą, bet sugrįžta į ją, ji priklauso Europai, iš kurios dėl skaudžių istorinių peripetijų buvo išstumta. Lietuvos ir kitų kraštų sugrįžimas į Europą – tai veiksmingas pasikeitimas dovanomis tarp Rytų ir Vakarų, Vakarų ir Rytų. Europa turi bendras krikščioniškas šaknis, ant kurių ji buvo statoma ir tebestovi. Jei kai kurios Vakarų Europos šalys linkusios šį faktą užmiršti, tai Lietuva su savo turtinga patirtimi gali daug pasitarnauti Europai šią tiesą primindama. Būtų katastrofiška, jei Europa pamirštų, kas yra jos kūrimosi, kultūros pamatas. Žemynas be atminties – tai žemynas be turinio. Mano pokalbis su užsienio reikalų ministru, su Seimo pirmininku buvo labai įdomus ir turiningas. Jie yra apsisprendę: Lietuva gali padėti Europai prisiminti krikščioniškąsias šaknis. O ką tik išplatintame Lietuvos vyskupų kreipimesi dėl stojimo į Europos Sąjungą, dėmesys į šias vertybes būtent ir kreipiamas”.

Į klausimą dėl šiuo metu ypač suaktyvėjusios būrėjų bei aiškiaregių veiklos ir debatų tomis temomis Lietuvos spaudoje arkiv J. L. Tauranas juokaudamas atsakė: „Šis klausimas priklauso daugiau kardinolo J. Ratzingerio kompetencijai”. Kartu jis pridūrė žinąs, jog kardinolas A. J. Bačkis, viešai išsakydamas Bažnyčios poziciją, tiesiog pakartojo katekizmą, „be to, kardinolas privačiai kalbėjosi su prezidentu R. Paksu, ir po šio pokalbio, manau, šio klausimo nagrinėjimas turėtų baigtis”.

Paprašytas šio vizito įspūdžius palyginti su pirmosios kelionės, arkivyskupas pažymėjo: „Jaučiamas Lietuvos įsišaknijimas Europoje, o tai, kad beveik visi politikai ir partijos sutaria ir išreiškia nuostatą būti vieningos Europos dalimi, yra džiugus ir sveikintinas faktas”. 1992 metais arkiv. J. L. Tauranui įstrigo liūdni vilniečių veidai, o šiandienė žmonių laikysena rodo jų didesnį pasitikėjimą ateitimi. „Šįkart matau daug laisvesnius ir, svarbiausia, linksmesnius žmones”, – sakė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis.

Kalbėdamas apie galimus ateities projektus, svečias pabrėžė: „Susitikimuose su šalies vadovais kalbėjomės apie Bažnyčios ir valstybės santykius ir turiu pabrėžti, kad tie santykiai yra geri, bet visada galima eiti toliau ir giliau. Trijų tarpvalstybinių sutarčių pasirašymas yra labai svarbus žingsnis, dabar laukia tose sutartyse nurodytų klausimų įgyvendinimas, komisijų kūrimas ir jų darbas. Šis darbas turi būti atliekamas ir tarptautiniu lygiu. Tie klausimai turi būti įgyvendinami kasdienybėje, o ji iškelia vis naujų iššūkių. Svarbiausia yra gera valia, kurią aš jaučiau visuose susitikimuose”, – sakė arkiv. J. L. Tauranas.

-sm, jr, jž-

© „Bažnyčios žinios“