Į Pažaislį grįžo Pacų palaikai
 

Lapkričio 3 d. Pažaislyje perlaidoti šio vienuolyno fundatoriaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kanclerio K. Z. Paco, jo žmonos bei sūnaus palaikai.

Kristupas Zigmantas Pacas (1621–1684), jo žmona prancūzų grafaitė Klara Izabelė Eugenija de Maily Lascaris (1630–1685) ir vos aštuonias dienas išgyvenęs jų ilgai lauktas pirmgimis sūnus paties vienuolyno fundatoriaus prašymu daugiau kaip prieš 300 metų buvo palaidoti kriptoje po bažnyčia. Šalia buvo laidojami kiti jų giminės nariai. Visoje Europoje garsios šeimos palaikai buvo ne kartą išniekinti, brangūs karstai pavogti. Nuo 1967 m. Pažaislio ansamblis kartu su Pacų šeimos palaikų likučiais perduoti M. K. Čiurlionio dailės muziejui. 1992 m. legendinės šeimos palaikus atsiėmė ir saugojo į Pažaislį sugrįžusios Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolės.

Pacų šeimos palaikai į Pažaislio vienuolyno bažnyčios požemį buvo perlaidoti seserų kazimieriečių rūpesčiu bei lėšomis. Palaikai perlaidoti per šv. Mišias, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Prie karstų budėjo Lietuvos bajorų draugijos nariai. Dalyvavo gausus būrys kauniečių. Vienas turtingiausių to meto žmonių, padovanojęs žymiausiu Šiaurės ir Rytų Europoje pripažintą baroko architektūros paminklą, K. Z. Pacas ant savo antkapinės plokštės grindyse prie Pažaislio bažnyčios durų paprašė užrašyti: „Žmogau, kuris mini šią akmeninę plytą, atmink, kad čia guli nusidėjėlis”.

-dch-