Nauji leidiniai

Marko Ivan Rupnik. Perėjimo kultūra. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 2001. – 302 p.

„Markas Ivanas Rupnikas, kalbėdamas apie žmogaus sukūrimą pagal Dievo paveikslą, pasirenka teologinį metodą, labai panašų į tą, kuriuo remdamasis Grigalius Nysietis parašė „Mozės gyvenimą“. Autorius mus kviečia pakilti ir, pasitelkus įvairias sąvokas (jos yra ne stabai, o simboliai), apmąstyti nesukurtos ir sukurtos Meilės paslaptį, kuri žmoguje esti kaip Dievo paveikslas. Šis kopimą aukštyn primenantis metodas padeda suvokti esmę: kalbama ne apie Dievo dalykus, bet su Dievu šnekama apie žmogiškąjį asmenį ir dieviškuosius Asmenis. Tai įmanoma, nes visa yra kaip maldoje: kai susitikus įsivyrauja tyla, pasislepia gyvenimo bei kultūros žodžiai ir tęsiasi Logos Įsikūnijimas. Ši knyga, nuausta iš idėjų, nuojautų ir šviesos pluošto, be perstojo kreipia į dvasinę patirtį. Regis, kartais atsiduri terpėje, kuri būdinga geriausiems Vladimiro Solovjovo ar Sergejaus Bulgakovo veikalams. Autorius išties artimas šiems rusų mąstytojams, nes jis, kaip ir jie, geba kurti tradicijos ir dabarties dermę, o iš pačių skirtingiausių pažinimų ir kultūrų ugdyti teologiją, kvėpuojančią abiem plaučiais!“ (Olivier Clement)


Brolis Roger iš Taizė. Širdies ramybės paslaptis. – Kaunas: Mens sana, 2000. – 428 p.

Šioje knygoje Taizė bendruomenės įkūrėjas siūlo apmąstymų tekstus kiekvienai metų dienai. Šiais trumpais tekstais bandoma išreikšti tiesas, prie kurių galėtume sugrįžti diena dienon visą mūsų gyvenimą. Knygos pabaigoje pateikiama keletas Šventojo Rašto citatų apie pasitikėjimą ir širdies ramybę. Anot brolio Roger, „Ši knyga buvo parašyta tiems, kurie trokšta gyventi širdies ramybe, džiaugsmu, paprastumu ir gailestingumu. Kartais pakanka labai nedaug, vos kelių esmę nusakančių žodžių, kad tolydžioje dienų tėkmėje galėtum iš vidaus atsinaujinti“.


Jacques Derrida, Gianni Vattimo ir kiti. Religija. – Vilnius: Baltos lankos, 2000. – 232 p.

Prie apskrito stalo susirinkę filosofai diskutavo pasiūlyta tema – religija. Ar daug pasikeitė pasaulis nuo to laiko, kai Nietzsche ištarė savo garsiąją frazę „Dievas mirė“? Ar tas šiomis dienomis iškilęs reiškinys, kurį kai kas paskubėjo pavadinti „religijos atgimimu“, paneigia „Dievo mirtį“? Diskusijos ašis – religiškumo sugrįžimas, provokuojantis naujus religijos apmąstymus, kvestionuojantis Proto epochos nuostatas. Tai labai aštri, polemiška knyga, atspindinti pačią aktualiausią filosofijos būklę besibaigiant XX amžiui.