Katalikų tikybos mokytojų seminaras
 

Vasario 19–20 d. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje katalikų tikybos mokytojų atestacijos kvalifikacijos komisija surengė katalikų tikybos mokytojų metodinių naujovių seminarą. Kvalifikacijos komisijos narės metodininkė V. Narauskienė ir vyr. mokytoja A. Sederevičiūtė supažindino mokytojus su katalikiško švietimo aktualijomis Lietuvos švietimo požiūriu. Prelegentės, remdamosi ikisusirinkiminiais ir posusirinkiminiais Bažnyčios dokumentais apžvelgė katalikiškojo auklėjimo svarbą. Laikantis Pijaus XI enciklikos Divini Illius Magistri minčių, akcentuotos sritys, atspindinčios katalikiškojo auklėjimo svarbą apskritai: tai – Bažnyčios pašaukimo pobūdis, bažnytinė žmogaus asmens prigimties ir orumo samprata, Bažnyčios mokymas apie santykius tarp tėvų ir kt. Prelegentės atkreipė dėmesį į Pijaus XI enciklikoje nurodytus pagrindinius principus, kuriais grindžiama katalikiškojo auklėjimo teorija ir praktika. Apžvelgiant Bendrąjį katechezės vadovą, ypač akcentuota katechezės atnaujinimo būtinybė.

Seminaro dalyviai įvardijo iššūkius, su kuriais susiduriama gyvenime, svarstė jų įveikimo galimybes, asmenines tikybos mokytojų savybes, tai, kaip jiems sekasi darbe siekti savo vizijos, kokia literatūra naudojamasi ir pan. Remiantis popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkuoju paraginimu Catechesi tradendae aptartos pagrindinės katalikiškojo švietimo užduotys – evangelizacija, religinis auklėjimas, katechezė, dalytasi mintimis apie šeimos, parapijos ir mokyklos bendradarbiavimą.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. kun. A. Jagelavičius seminaro dalyvius supažindino su kai kurių religijų ir religinių judėjimų Lietuvoje pagrindiniais požymiais. Jis bendrai apžvelgė destruktyvių kultų iššūkį pastoracijai. Anot prelegento, sektos tampa tikra „knygos religija”. Jos suinteresuotos labiau rašytiniu, oficialiai jų vadovų aprobuotu tekstu nei gyvu, įsisąmonintu bei tikėjimo pagilintu, per Dievo tautą iš kartos į kartą perduodamu žodžiu.

Informacijos ir leidybos centro „Už gyvybę” direktorė B. Obelenienė pasidalijo mintimis apie mokytojo įtaką prokreacinės elgsenos pajautai ir jos formavimuisi. Prelegentė, remdamasi Popiežiškosios šeimos tarybos dokumentu „Žmogaus lytiškumo tiesa ir reikšmė”, akcentavo, kad prokreacinė elgsena – tai pirmiausia atsakomybės už savo veiksmus pajauta, kai žmogaus lytiškumas vertinamas kaip didžiausia Dievo dovana ir yra neatsiejamas nuo galimybės mylėti bei kitam asmeniui perteikti gyvybę. Todėl supažindinant vaikus su informacija apie lytiškumą būtina laikytis tokių principų: lytiškumo ugdymas turi būti individualizuotas, neatsietas nuo moralinio matmens, informacija perteiktina platesniame meilės kontekste, nedviprasmiškai ir tinkamu laiku. Anot prelegentės,  atsakingą prokreacinę elgseną įmanoma išugdyti tik puoselėjant drovumą ir kuklumą. Tiek tėvai, tiek auklėtojai ar mokytojai turėtų elgtis preventyviai ir aktyviai, t. y. nesvyruodami užkirsti kelią bet kuriai anksčiau nurodytų principų neatitinkančiai informacijai.

Katalikų tikybos mokytojų atestacijos kvalifikacijos komisijos narė, Lietuvos Katechetikos centro direktoriaus pavaduotoja L. Truskauskaitė pristatė aktualiausius katalikų tikybos mokytojų atestaciją reglamentuojančius Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos dokumentus.

-jp-