Vyskupo M. Valančiaus 200 gimimo metinių minėjimai
 

Marijampolėje

Vasario 18 d. Marijampolėje vyskupo M. Valančiaus 200 gimimo metų minėjimas prasidėjo prokatedroje, kur šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis MIC. Per pamokslą ganytojas pažymėjo, kad jau daug kartų Lietuva stebino pasaulį savo ryžtu ir iškiliais žmonėmis. Toks buvęs ir vyskupas M. Valančius. Jo įvairiapusė veikla, indėlis į kultūrą, nuopelnai blaivinant tautą ypač atspindėjo šios taurios asmenybės atsidavimą ir meilę Lietuvai.

Po šv. Mišių Marijampolės municipalinio dramos teatro salėje M. Valančiaus blaivybės sąjūdis surengė minėjimą, kuriame dalyvavo šio sąjūdžio įkūrėjas vilnietis J. Kančys bei vysk. J. Žemaitis MIC. Vilkaviškio vyskupijos ganytojas tarė trumpą sveikinimo žodį, palinkėdamas kuo daugiau žmonių persiimti M. Valančiaus blaivybės dvasia. Minėjimo dalyviai taip pat klausėsi liaudies dainų, žiūrėjo vaidinamus trumpus Valančiaus literatūrinius kūrinėlius. Meninėje programoje dalyvavo Marijampolės 6 vidurinės mokyklos, Liudvinavo bei Kazlų Rūdos valančiukai, Marijampolės M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio nariai ir kiti šio sąjūdžio entuziastai.

Kaune

Vasario 19 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje įvyko tradicinis gyvojo žodžio almanachas „Ąžuolynas“, šį kartą skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus 200 gimimo metinėms paminėti.

Vakaro metu mons. doc. dr. Vytautas Vaičiūnas pristatė vyskupą Motiejų Valančių kaip iškilų ir uolų ganytoją, „mokėjusį skaityti laiko ženklus, gerai supratusį, ko reikia to meto žmogui“. Anot mons. V. Vaičiūno, vyskupas Motiejus Valančius buvo pirmasis lietuvių vyskupas, ėmęsis rašyti pastoracinius laiškus. Ypač pažymėtini jo ganytojiški laiškai liaudžiai. Prelegentas akcentavo Žemaičių ganytojo nepaprastą gebėjimą bendrauti su įvairių luomų, skirtingos socialinės padėties žmonėmis. Motiejus Valančius mokėdavęs prabilti į kiekvieną. Mons. doc. dr. V. Vaičiūnas pateikė statistinių faktų, liudijančių ypatingą Didžiojo ganytojo pastoracinį uolumą. Vyskupo M. Valančiaus iniciatyva imtasi atstatyti apgriuvusias ir statyti naujas bažnyčias, jo vyskupavimo metu pastatytos 49 naujos bažnyčios. Žemaičių vyskupas itin ragino gaivinti esamas ir steigti naujas parapines pradžios mokyklas. Jo rūpesčiu 1853 m. jau veikė 141 pradinė mokykla, jose mokėsi 4394 mokiniai. M. Valančius rūpinosi ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų švietimu, ypač gimtąja kalba, skatino kunigus steigti bibliotekas, pats rašė ir kitus ragino rašyti lietuviškai. Mons. V. Vaičiūnas priminė, kad vyskupas Motiejus Valančius buvo teologijos mokslų daktaras, turėjęs nemažą pedagoginio darbo patirtį, ir apgailestavo, jog neišliko M. Valančiaus teologinių darbų. Prelegentas visiems susirinkusiesiems linkėjo patirti nepaprastą šio ganytojo tėviškumą, šiltumą. „Motiejus Valančius – tikras gero ganytojo pavyzdys“, – sakė mons. V. Vaičiūnas.

Vilniaus universiteto dėstytojas, literatūrologas doc. Juozas Jasaitis kalbėjo apie Motiejaus Valančiaus kultūrinę bei šviečiamąją veiklą. Anot jo, M. Valančiaus knyga „Žemaičių vyskupystė” – antroji tokio užmojo ir svarbos po Simono Daukanto „Būdo…“, liudijanti, kad lietuvių kalba galima rašyti mokslo veikalus. Prelegentas pažymėjo, kad visa įvairialypė Žemaičių ganytojo veikla krypo į katalikų tikėjimo išsaugojimą. „M. Valančius buvo katalikybę gynusi uola, į kurią atsitrenkė carizmas“, – teigė doc. J. Jasaitis. Jis akcentavo M. Valančiaus dorą ugdančią, blaivybę skatinančią veiklą. Antai šiam ganytojui ėmus propaguoti blaivybę, nustojo veikti 87 spirito varyklos, o į biudžeto įplaukų sumažėjimą atkreipė dėmesį net aukščiausia carinė valdžia. M. Valančius buvo įpratęs savo ganomuosius raginti ne tik raštu, bet ir gyvu žodžiu, dažnai juos lankyti. Siekdama pažaboti jo įtaką žmonėms, carinė valdžia privertė jį persikelti gyventi į Kauną ir uždraudė jam išvažiuoti bent kiek tolėliau už miesto ribų. Tačiau visos valdžios priemonės nesutrukdė vyskupui Valančiui slapta organizuoti lietuviškų knygų leidybos Prūsijoje ir jų platinimo Lietuvoje. Anot prelegento, M. Valančius lietuviškųjų knygų leidybai ir platinimui iš viso išleido per 8 tūkst. carinių rublių. Doc. J. Jasaitis pabrėžė nepaprastą Valančiaus įžvalgumą, pažiūrų platumą ir meilę kiekvienam žmogui. Baigdamas kalbą doc. J. Jasaitis pacitavo žodžius iš M. Valančiaus Testamentinės gromatos: „Norėčiau ir numiręs būti jums naudingas, ir būsiu“.

Vakarą paįvairino aktorių Egidijaus Stanciko, Sauliaus Bagaliūno bei Arūno Žemaitaičio skaitomos ištraukos iš Motiejaus Valančiaus kūrybos bei suvaidinta ištraukėlė iš Kazio Sajos pjesės „Žemaičių piemuo“. Muzikiniuose intarpuose religines giesmes giedojo Valerijos Čepienės ir Vilmos Čepaitės duetas.

Vilniuje

Vasario 24 d. Vilniuje M. Valančiaus 200 metų jubiliejaus minėjimas prasidėjo Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kur šv. Mišias šia proga koncelebravo Telšių vyskupas A. Vaičius, Vilniaus vyskupas augziliaras J. Boruta SJ, Telšių vyskupas augziliaras J. Kauneckas, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius Hans Friedrich Fischer. Liturgija prasidėjo iškilminga procesija, kurioje ėjo vyskupai ir Vilniaus kunigų seminarijos auklėtiniai.

Įžangos žodyje vysk. A. Vaičius pasidžiaugė, kad Žemaičių vyskupo minėjimas pradedamas Vilniaus katedroje, kurioje kun. M. Valančius 1850 m. buvo įšventintas vyskupu. „Maldaukime Viešpatį Dievą ir Aušros Vartų gailestingąją Motiną Mariją”, – kalbėjo vysk. A. Vaičius, – kad suteiktų mums visiems vysk. M. Valančiaus dvasios daryti, kas tik įmanoma, kad Lietuva pakiltų į blaivybės, dorumo, atsidavimo kelią”. Per pamokslą vysk. J. Boruta SJ pabrėžė, jog šiandien minimas vyskupas Motiejus Valančius XIX šimtmečio ir vėlesnių laikų Lietuvai buvo Dievo apvaizdos palaima, ir išreiškė viltį, jog Valančiaus minėjimai padės atgauti tą tikėjimą ir pasitikėjimą Viešpačiu, kuriais buvo apdovanotas Žemaičių vyskupas.

Po pietų Akademiniame dramos teatre prasidėjo M. Valančiui skirtas iškilmingas vakaras. Sausakimšoje teatro salėje skambėjo Vilniaus arkikatedros bazilikos senųjų giesmių ansamblio atliekamos giesmės, giedojo choras „Aidija”, grojo Valstybinis Vilniaus kvartetas, buvo rodomos ištraukos iš dokumentinio filmo „Mirtis – gyvenimo durys”, aktorius V. Radvilavičius skaitė ištraukas iš M. Valančiaus testamentinio laiško. Iškilmingo vakaro dalyviai klausėsi pranešimų: Vysk. J. Boruta SJ savo pranešime „Vyskupas M. Valančius – naujo tipo ganytojas Lietuvos Bažnyčios istorijoje” priminė, kad M. Valančius visų pirma buvęs ganytojas, besirūpinantis savo ganomaisiais. Jam rūpėjo ne atskiri žmonės, bet visi jo ganomieji, ypač paprasti valstiečiai. Kartu Žemaičių vyskupas buvo pasirengęs padėti kiekvienam, neskirstydamas žmonių pagal tautybę ir tikėjimą. Prof. J. Girdzijauskas akcentavo šio iškilaus žmogaus svarbą lietuvių tautai. „Vyskupo M. Valančiaus epocha buvo ‘pragiedruliai’ žmonių sielose ir tautos gyvenime, apsaugoję ir sustiprinę lietuvių tautos pagrindus, kurie ir šiandien yra mūsų viltis”, – sakė prof. J. Girdzijauskas.

-jkad, ap, sm-