(CRTN) Sausio 6 d. popiežius Jonas Paulius II uždarė Šventąsias duris Vatikano šv. Petro bazilikoje. Pirma jis atsiklaupė priešais Duris pasimelsti, tada pakilęs jas užvėrė ir taip oficialiai užbaigė 2000 Didžiojo jubiliejaus metus, dėkodamas už ypatingą malonės metą ir atskleisdamas savąją Bažnyčios kelio trečiajame tūkstantmetyje viziją. Durys vėl bus atidarytos tik kitais, 2025-aisiais, jubiliejiniais metais.

Paskutinėmis Šventųjų metų dienomis piligrimų antplūdis Vatikane pasiekė apogėjų. Ceremonijos išvakarėse bazilika buvo atidaryta iki 3 val. ryto, kad visi norintys galėtų prieiti prie Šventųjų durų ir gauti specialiuosius jubiliejinius atlaidus.

Per uždarymo ceremoniją popiežius sakė, kad dvasinės Jubiliejaus dovanos bus vaisingos tik tada, kai skatins Bažnyčios misiją ir darbais gaivins kasdienį tikėjimą. „Šiandien šie ypatingieji metai baigiasi, – sakė Jonas Paulius II, – tačiau per juos išlietos dovanos pasilieka. Uždarome Šventąsias duris, Kristaus simbolį, tačiau dar atviresnė tampa Jėzaus širdis. Ji toliau kalba vilties ir prasmės alkstančiai žmonijai: ‘Ateikite pas mane visi, kurie alkstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu’”.

Uždaręs Šventąsias duris, Šventasis Tėvas procesijoje nuėjo į Šv. Petro aikštę, kur Viešpaties Apsireiškimo iškilmės proga kartu su kardinolais, arkivyskupais, vyskupais ir kunigais – centrinio Jubiliejinio komiteto nariais bei 100 000 tikinčiųjų šventė Eucharistiją.

Per pamokslą popiežius minėjo, kad milijonai piligrimų, atvykusių į Romą jubiliejiniais metais, bei visi, dalyvavę jubiliejinių metų renginiuose visame pasaulyje, parodė Evangelijos visuotinumą ir „atspindėjo pasaulio tautų kelionę į Kristų”. Jonas Paulius II taip pat pakartojo paskutinėmis savaitėmis dažnai skambėjusią mintį: Kristus yra tikrosios „šventosios durys” bei Jubiliejaus vaisių ateityje raktas. „Su Sekminių įkarščiu bei nauju entuziazmu turime atsinaujinti Kristuje, o labiausiai atnaujinti savo kasdienį pasiryžimą siekti šventumo”, – sakė jis.

Popiežius sakė, kad Jubiliejinė programa, kurioje jis dalyvavo, t. y. daugiau kaip 70 liturginių iškilmių, buvo ir dvasinė pamoka, ir ypatinga malonė. Jis aiškiai pamatęs, kad Bažnyčia „nešviečia pati savaime, bet atspindi Kristų”, per tai nušviesdama kelią visiems žmonėms.

Nekrikščionims, kurie galbūt nesuprato Jubiliejaus prasmės, popiežius pasakė, kad Bažnyčios džiaugsmu šiandien neišreiškiamas joks tuščias triumfalizmas. „Kaip galėtume pasiduoti tokiai pagundai, – sakė jis, – ypač tokių atgailos metų pabaigoje? Jubiliejiniai metai mums suteikė ypatingą galimybę ‘išgryninti atmintį’ siekiant Dievo atleidimo už Bažnyčios vaikų neištikimybę per šiuos du tūkstančius metų. Tad negali būti jokio savęs aukštinimo, tik gilus savo ribotumo ir silpnumo suvokimas”.

Popiežius kalbėjo, kad dabar laikas pažvelgti į ateitį, nors tai nereiškia, kad reikia imtis naujų sudėtingų užduočių. „Mes grįžtame prie savo darbų, bet jokiu būdu ne ilsėtis”, – sakė jis. „Pačioje savo pontifikato pradžioje ir daugybę kartų vėliau kartojau Bažnyčios sūnums ir dukterims, taip pat ir pasauliui: ‘Plačiai atverkite duris Kristui’. Noriu tai dar kartą pakartoti šio Jubiliejaus pabaigoje ir naujojo tūkstantmečio pradžioje”.

Pasak vyskupo Piero Marini, Vatikane atsakingo už liturgiją, Bažnyčios išvedimas į naująjį tūkstantmetį yra vienas didžiausių asmeninių Šventojo Tėvo pasiekimų. „Tai buvo svarbiausias popiežiaus Jono Pauliaus II tikslas. Džiugu, kad jis ne tik jį pasiekė, bet ir peržengė”, – sakė vyskupas Marini.