(CRTN, KAP, KAI) Birželio 18–25 dienomis Romoje vyko 47-asis tarptautinis Eucharistinis kongresas „Jėzus Kristus vienintelis pasaulio Išganytojas. Naujojo gyvenimo Duona“. Jame dalyvavo 90 vyskupų konferencijų delegacijų ir apie 300 tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio. Į Šventųjų metų programą tarptautinis Eucharistijos kongresas įtrauktas pirmą kartą. Tai buvo svarbiausias ir drauge ilgiausiai trukęs Šventųjų metų renginys. Bažnyčios socialinį įsipareigojimą išreiškė į Kongreso programą įtrauktas netoli Termini stoties naujai įrengtos Romos Caritas poliklinikos pašventinimas. 46-asis tarptautinis Eucharistinis kongresas vyko 1997 m. Vroclave.

Popiežius Jonas Paulius II sekmadienį per Viešpaties Angelo maldą sakė:  „Atėjome į Didžiojo 2000 m. jubiliejaus centrą“. Jis pavadino Eucharistinį kongresą Šventųjų metų teologine kulminacija. Popiežius sakė: „Kur nepasiekia jausmai ir protas, ten slėpinio akivaizdoje žmogui padeda tikėjimas“.

Kongreso atidarymo iškilmės prasidėjo sekmadienio vakare per Mišparų pamaldas. Į atidarymą Šv. Petro aikštėje susirinko apie 50 tūkstančių tikinčiųjų, tarp jų daug pasauliečių, priklausančių įvairioms eucharistinio maldingumo draugijoms. Drauge su popiežiumi atidarymo pamaldoms vadovavo kardinolai Roger Etchegaray ir Camillo Ruini. Atidarymo kalboje popiežius ragino, kad Kongresas taptų primygtiniu kvietimu visiems tikintiesiems susitaikinti ir susivienyti. Šventasis Tėvas apgailestavo, jog susiskaldymai ir prieštaravimai šiandien trukdo įvairių konfesijų krikščionims bendrai švęsti Eucharistiją. Kardinolas R. Etchegaray išsakė maldavimą už krikščionių vienybę, ragindamas Kristaus mokinius nuskaistinti atmintį ir pripažinti savo kaltes.

Pirmadienį Eucharistinis kongresas pradėtas iškilmingomis Mišiomis Šv. Jono bazilikoje Laterane. Po to vykusioje konferencijoje viso pasaulio vyskupai pasakojo apie pasirengimą šiam susitikimui ir Eucharistijos svarbą. Anot arkivyskupo Diosdado A. Talamayan (Tuguegarao, Filipinai), Azijos tautos iš Eucharistijos semiasi jėgų bei įkvėpimo kovoje už žmogaus teises ir orumą. Krikščionys žino, duonos laužymas juos sieja ir pranoksta kultūrų ribas. Vyskupas Peter K. Sarpong (Kusamani, Gana) kalbėjo, kad gentinės mąstysenos bei etninių prieštaravimų akivaizdoje Eucharistija Afrikai yra siejantis ir gelbstintis ryšys. „Kadangi Afrikoje labai paplitęs kraujo ryšio ir kraujo sandoros paprotys, šio žemyno gyventojams labai suprantama Eucharistijos kaip Naujosios Sandoros sąvoka“, – sakė vyskupas iš Ganos. Jis išreiškė viltį, kad Eucharistija Afrikos tikintiesiems taps dvasine priemone kovojant su tokiomis paplitusiomis blogybėmis kaip egoizmas ir nelygybė. Kaip Europos atstovas kalbėjo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis priminė susirinkusiems tikėjimo persekiojimo laikotarpį komunistų valdžios metais. Arkivyskupas išreiškė apgailestavimą, kad atgautos laisvės sąlygomis daugeliui vis dar trūksta pagarbos Eucharistijai. Drauge jis akcentavo ir priešingą tendenciją, – daugėja maldos grupių, ypač jaunimo, kur puoselėjamas eucharistinis maldingumas.

Birželio 20 d. Šv. Jono bazilikoje Laterane Čikagos arkivyskupas kardinolas Francis George kalbėjo apie eucharistinę Kristaus esamybę tarp žmonių. Amerikietis kardinolas sakė:  „Krikščionys, pamaitinti Kristaus Kūnu ir Krauju, turi perkeisti visuomenę. „Pasak jo, krikščionys, remdamiesi žmogiškąja laisve, turėtų visiškai pasiaukoti tarnystei kitiems. Neteisingas žmogiškosios laisvės suvokimas nulėmęs daugelį šiandienos visuomenės negerovių. „Santuokos ir pašvęstojo gyvenimo krizė yra laisvės krizė“, – sakė kardinolas F. George. Po to kalbėjo Arkos bendruomenės įkūrėjas Jean Vanier. „Privalome atpažinti Kristaus buvimą neįgaliajame“, – sakė jis. Tačiau tam, kad galėtume pažinti šį Kristaus buvimą, turime rasti Eucharistiją“.

Trečiadienį, birželio 21 d., Šv. Petro aikštėje vykusi bendroji audiencija, kurioje dalyvavo apie 50 tūkst. maldininkų, buvo vienas svarbesnių Kongreso susitikimų. Šventasis Tėvas susirinkusiems kalbėjo:  „Eucharistija yra mūsų centras ne tik šiomis dienomis, bet ir visą mūsų gyvenimą šioje žemėje“. Pasak jo, iš šio sakramento krikščionys semiasi jėgų misijai, išganymo žinios skelbimui. Popiežius pareiškė, kad Eucharistinis kongresas turi nešti misionieriavimo vaisių: „Šiandien ypač svarbu, kad iš Eucharistijos šventimo kiekviena krikščioniškoji bendruomenė rastų vidinio įsitikinimo ir dvasinės galios atsiverti kitoms, vargingesnėms bendruomenėms, labiau reikalingoms paramos evangelizacijos ir misijinio bendradarbiavimo srityse”. Popiežius pasveikino gausiai susirinkusius Pasaulio naktinių adoracijų federacijos atstovus, paraginęs juos atnaujinti savo maldingumą Jėzui Švč. Sakramente. Galiausiai Šventasis Tėvas pasveikino katechetus, švenčiančius savo Jubiliejų. Jis pavadino katechezę „Bažnyčios gyvenimo bastionu“ ir paragino katechetus lydėti savo tarnystę malda ir gyvenimo liudijimu.

 Greta bendrųjų Kongreso renginių vyko atskirų tautinių bei kalbinių grupių susitikimai. Kölno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris per Mišias vokiečių maldininkams įspėjo nepasiduoti „eucharistiniam minimalizmui“. Jis priminė, kad nacių ir komunistų režimai drausdavo viešai garbinti Eucharistiją. Jis kritikavo tokias bendruomenes bei parapijas, kurios dėl silpnumo nedrįsta pasirodyti gatvėse su Viešpačiu. Kardinolas J. Meisneris išreiškė troškimą, kad visą pastoracinį ir socialinį veikimą iš vidaus gaivintų eucharistinis maldingumas. Jis ragino vienuolijas ir parapijas, kad po dieną per metus būtų adoruojama Eucharistija ir taip vyskupijose vyktų nuolatinė Švč. Sakramento adoracija.

Birželio 22 d. Šv. Jono bazilikoje Laterane kalbėjo Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas arkivyskupas Francois Xavier Van Thuan. Iš Vietnamo kilęs hierarchas liudijo, kad gražiausias Mišias gyvenime išgyveno, kai buvo kalinamas. Jis prisiminė, kaip dalydavo Eucharistiją kitiems kaliniams, perduodamas ją cigarečių pakelyje. Arkivyskupas sakė, kad Vietnamo kalėjime akivaizdžiausiai pasireiškė Eucharistijos galia: kiti kaliniai tapdavo uolūs, drąsūs ir džiaugsmingi tikėjimo liudytojai.

Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Jean Marie Lustiger savo katechezėje sakė, kad kultūra, maitinama Eucharistijos slėpinio, gali būti Dievo meilės atspindys. Anot jo, Vakarų kultūra išsiplėtojo lydima katalikų tikėjimo ir būdama orientuota į Eucharistijos auką. Kardinolas sakė, krikščioniškasis tikėjimas padarė Europą vaisingą ir išugdė turtingą civilizaciją, gerbiančią žmogiškumą, grožį ir tiesą. Nors krikščionybė nėra Europos kultūros produktas, o Europa savo ruožtu niekad nebuvo iki galo ištikima savo krikščioniškosioms šaknims, kardinolas J. M. Lustiger pabrėžė, kad visa, kas Europos civilizacijoje geriausia, kyla iš tikėjimo ir į Eucharistiją sutelkto gyvenimo.

Birželio 22 d. vakare popiežius vadovavo iškilmingoms Devintinių Mišioms šv. Jono bazilikoje Laterane. Jose koncelebravo apie tris šimtus vyskupų ir penkis šimtus kunigų. Homilijoje Šventasis Tėvas kalbėjo apie Evangelijoje minimą duonos padauginimą, pavadinęs jį besitęsiančio proceso pradžia – naujojo gyvenimo duona Bažnyčioje, be paliovos dauginama visų rasių bei kultūrų žmonėms. Po Mišių Romos gatvėmis pajudėjo procesija su Švč. Sakramentu į Švč. Marijos Didžiąją baziliką. Tai buvo viena iškiliausių Eucharistinio kongreso iškilmių. Švč. Sakrametas buvo išstatytas ant altorėlio, vežamo automobiliu. Švenčiausiąjį klūpodamas lydėjo popiežius. Procesijoje dalyvavo apie 70 tūkstančių tikinčiųjų. Giedančių maldininkų procesija su žvakėmis buvo ypač įspūdinga sutemus.

Birželio 23 d. Kongreso dalyviams katechezę „Eucharistija, atsivertimas ir susitaikinimas“ vedė Vienos arkivyskupas kardinolas Chri-stoph Schönborn. Jis ragino iš naujo rasti Susitaikinimo sakramentą. Pasak kardinolo, nuodėmė yra kliūtis kelyje į laimę, o Dievas trokšta, kad žmogus būtų laimingas. „Tariant paprastus išrišimo žodžius, įvyksta kažkas tokio, ką galima palyginti su Mišių perkeitimo įvykiu. Kalbėdamas apie „nuodėmingas struktūras“ kardinolas Ch. Schönborn pateikė korupcijos pavyzdį: tai trukdo socialinei pažangai ir iš vidaus niokoja daugelį šalių. Pasak kardinolo, visuomenėje tampa populiarios  „viešosios išpažintys“, kai per televiziją viešai pasakojami intymūs dalykai; tačiau Vienos arkivyskupas išreiškė abejonę, ar toks „ekshibicionizmas“ gali turėti gydomąjį poveikį. Kardinolas Ch. Schönborn toliau kalbėjo apie Eucharistijos ir Atgailos sakramento ryšį kunigo tarnystėje, paminėjęs šventąjį Arso kleboną ir palaimintąjį kapuciną tėvą Pijų. Vienos arkivyskupas kalbėjo ir apie reguliarios išpažinties, kai išpažįstamos „lengvosios“ nuodėmės, naudingumą. Jis pažymėjo, jog daugelyje pasaulio vietų esama Bažnyčios atsinaujinimo ženklų – iš naujo ir dar labiau pamilstama Atgailos sakramentas ir Eucharistija.

Birželio 25 d., sekmadienį, Tarptautinis Eucharistinis kongresas baigėsi Šv. Petro aikštėje „Statio Orbis“ šventimu. Eucharistinio kongreso pabaigos Mišiose dalyvavo apie 40 tūkstančių tikinčiųjų. Tarp jų buvo daug Romos vaikų bei jaunuolių, šiemet priėmusių Pirmąją komuniją. Popiežius paskelbė, kad kitas Eucharistinis kongresas 2004 m. vyks Meksikoje, Gvadalacharoje.