į pradžią
 
« į pradžią
Naujienos
 

 Vatikano naujienų kronika
(iki 2005 04 08)

Paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II testamentas

(KAP) Balandžio 7 d. po pietų Vatikane buvo paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II testamentas. Jame, be kita ko, popiežius prašo atleisti ir melstis už jį. Tekste, kurio pirmąsias dalis popiežius parašė jau 1979 m. kovo 6 d., sakoma: „Dėkoju visiems. Visų prašau atleidimo. Ir prašau jūsų maldos, idant Dievo gailestingumas pasirodytų didesnis negu mano silpnumas ir nevertumas“. Iš testamento aiškėja, kad jis vėlyvuoju savo pontifikato tarpsniu yra svarstęs atsistatydinimo galimybę. Testamente popiežius taip pat nurodo sudeginti visus savo asmeninius užrašus.

Apie savo mirtį Jonas Paulius II rašė jau 1980 m. kovo 1 d.: „Kiekvienas turi turėti prieš akis mirties perspektyvą. Ir būti pasirengęs pasirodyti Viešpačiui ir teisėjui, kuris sykiu yra Išganytojas ir Tėvas. <…> Dar kartą norėčiau visiškai patikėti save Viešpaties malonei. Jis pats nuspręs, kada ir kaip baigsiu savo žemiškąjį gyvenimą ir savo pastoracinę tarnybą“.

2000 m. kovo mėn. popiežius pridūrė: „1981 m. gegužės 13 dieną, pasikėsinimo į popiežių bendrosios audiencijos Šv. Petro aikštėje metu, nuo mirties mane stebuklingai apsaugojo dieviškoji Apvaizda. Tas, kuris vienintelis yra gyvybės ir mirties Viešpats, vienintelis išgelbėjo man šią gyvybę, maža to, tam tikru būdu ją vėl man dovanojo – nuo šio momento ji Jam dar labiau priklauso. Tikiuosi, jog Jis padės man pažinti, iki kada turėsiu tęsti tarnybą, į kurią Jis mane pašaukė 1978 m. spalio 16 d. Prašau Jį pasišaukti mane tada, kada Jis to norės. Taip pat tikiuosi, jog tol, kol man duota vykdyti Bažnyčioje Petro tarnybą, dieviškoji Apvaizda suteiks man šiai tarnybai reikiamų jėgų“.

Jungtinių Tautų generalinė asamblėja pagerbė Joną Paulių II

(KAP) Balandžio 6 d. vakarą Niujorke popiežių Joną Paulių II tylos minute ir keliomis kalbomis pagerbė Jungtinių Tautų generalinė asamblėja.

Kalbėdamas Afrikos valstybių vardu Malavijos pasiuntinys Jungtinių Tautų organizacijoje Brownas Beswickas Chimphamba pavadino popiežių vargšų, nusivylusiųjų ir engiamųjų atstovu, be kurio jų balsas vargiai būtų girdimas.

Europos Sąjungos vardu Liuksemburgo atstovas Jean-Marcas Hoscheitas priminė Jono Pauliaus II veiklą ginant žmogaus teises, orumą, laisvę ir solidarumą. Pasak jo, popiežius Jungtines Tautas laikęs moraliniu pasaulio centru. Islamo konferencijų organizacijos atstovas popiežių pavadino „taikos vyru, kovojusiu už toleranciją, teisingumą ir dialogą tarp religijų“.

L’Osservatore Romano: „Visuotinė piligrimystė iš dėkingumo už popiežių piligrimą“

(KAP) Vatikano dienraštis L’Osservatore Romano nenutrūkstamą maldininkų, trokštančių atsisveikinti su popiežiumi Jonu Pauliumi II, srautą pavadino „visuotine piligrimyste iš dėkingumo už popiežių piligrimą“. Balandžio 6 d. numeryje pabrėžiama, jog Roma šiomis dienomis yra tapusi savotiška „pasaulio galva“ ir „pasaulio širdimi“. Pasaulis klausosi ir apmąsto paskutinę Jono Pauliaus II žinią Urbi et orbi, alsuojančią tokiu pat šviežumu ir naujumu, kokie būdingi žiniai jo išrinkimo dieną 1978 m. spalį ir bet kurią kitą jo pontifikato dieną.

Iki balandžio 6 d. Šv. Petro bazilikoje pašarvotą Joną Paulių II buvo aplankę daugiau negu milijonas žmonių.

Šimtai tūkstančių žmonių atsiveikina su Jonu Pauliumi II

(KAP) Kilometrinis žmonių srautas nuo balandžio 5 d. ankstyvo ryto juda Šv. Petro bazilikos link, kur pašarvotas Jonas Paulius II. Nesuskaičiuojama daugybė tikinčiųjų ateina atsisveikinti su popiežiumi. Eilėje laukti tenka ne vieną valandą.

Vatikanas sutrumpino bazilikos uždarymo tvarkymo darbams laiką. Bazilikos vartai vėl buvo atverti pusę penkių ryto. Autobusų ir metro transporto tinklas balandžio 5 d. rytą buvo beveik paralyžiuotas. Iš visos Italijos ir užsienio specialiasiais traukiniais bei autobusais tikintieji plūsta į Romą dar kartą pamatyti popiežių. Romos miesto savivaldybė, pasitelkusi daugybę savanorių, stengiasi reguliuoti lankytojų srautus, rūpinasi atvykstančiųjų apgyvendinimu bei aprūpinimu maistu, taip pat saugumu.

Jau pirmadienio vakare Šv. Petro bazilikos vartai buvo atidaryti valandą anksčiau negu buvo pranešta – 19. 40. Prieš katedrą žmonių eilė driekėsi iki pat Angelo pilies, Italijos televizijos RAI vertinimu, jų buvo apie 200 tūkst. Apsaugos darbuotojai pasiūlė Vatikanui anksčiau atidaryti katedrą, nes daugelis tikinčiųjų laukė jau nuo 15 val.

Balandžio 5 d. ryte Romoje esantys kardinolai buvo susirinkę trečią bendrąjį susirinkimą, kuriame buvo toliau svarstomos popiežiaus laidotuvių ir konklavos sušaukimo reikalai.

Romos miestas ruošiasi priimti milijonus maldininkų

(KAP) Romoje intensyviai ruošiamasi priimti milijonus maldininkų, atvyksiančių į popiežiaus laidotuves penktadienį. Pasak Italijos laikraščių, laukiama iki 4 milijonų žmonių, tarp jų per 200 prezidentų, monarchų ir vyriausybių vadovų iš viso pasaulio. Oro erdvė virš Romos saugoma. Panašiai kaip 2000 metais, turistiniai autobusai turi išlaipinti savo keleivius didžiulėse parkavimo aikštelėse miesto pakraštyje.

Nuo popiežiaus mirties viešąją tvarką mieste prižiūri beveik 5 000 policininkų, maždaug 1 500 saugumo darbuotojų pasirengę saugoti aukšto rango svečius. Pasirengę padėti ir 1000 gaisrininkų bei 600 gydytojų. Šimtai savanorių pagalbininkų jau dabar dovanai dalija žmonėms, stovintiems kilometrinėse eilėse prie Šv. Petro bazilikos, mineralinį vandenį.

Romoje ir Romos pakraščiuose, įskaitant Tor Vergata ir sporto stadionus, statomi palapinių miesteliai, kuriuose bus patalpinta dešimtys tūkstančių maldininkų. Tačiau daugeliui lankytojų būsto, matyt, susirasti nepavyks ir teks miegoti po atviru dangumi.

Romos burmistras Walteris Veltroni išleido potvarkį, kuriame nurodoma penktadienį gedulo ženklan uždaryti visas miesto mokyklas. Durų neatvers ir daugelis Romos parduotuvių. Daugelyje miesto aikščių jau iš dalies įrengti didžiuliai ekranai, per kuriuos transliuojamos gedulinės iškilmės.

Šventasis Tėvas bus laidojamas Šv. Petro bazilikoje Vatikane penktadienį, 10 val. (11 val. Lietuvos laiku)

Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas Joaquinas Navarro-Valllsas pranešė, kad šiandien, pirmadienį, balandžio 4 d., 17 val. (Italijos laiku), popiežiaus kūnas bus perneštas iš Klemenso salės, kurioje jis pašarvotas, į Vatikano šv. Petro baziliką.

Pernešus popiežiaus kūną, Šv. Petro bazilikoje vyks Žodžio liturgija. Tikintieji ateiti į Baziliką pasimelsti už popiežių galės nuo 20 val. Bazilika liks atvira visą naktį.

Balandžio 8 d., penktadienį, 10 val. ryto (Italijos laiku) Šv. Petro bazilikoje bus aukojamos gedulinės šv. Mišios už Joną Paulių II. Jas koncelebruos kardinolai ir Rytų Bažnyčių patriarchai. Koncelebracijai vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas, kardinolas Josephas Ratzingeris.

Karstas su popiežiaus palaikais bus palaidotas Vatikano grotoje.

Šv. Mišios už mirusį popiežių Joną Paulių II Šv. Petro aikštėje

(KAP) Sekmadienį, balandžio 3-iąją, Šv. Petro aikštėje Vatikano valstybės sekretorius Angelo Sodano aukojo šv. Mišias už mirusį popiežių Joną Paulių II. Šv. Mišiose dalyvavo neapžvelgiama tikinčiųjų minia.

Per pamokslą kardinolas Sodano sakė, jog Jonas Paulius II 26 metus nešė į pasaulį krikščioniškosios vilties bei gailestingumo Evangeliją, atmesdamas bet kokią neapykantą. Jis, pasak kardinolo, mokęs, kad mirtis yra ne kas kita, kaip perėjimas į žmogaus amžinosios paskirties vietą. Todėl skausmą lydi “gilaus giedrumo laikysena”. Dabar svarbu įgyvendinti pagrindinę popiežiaus žinią apie gailestingumą. Tai sakydamas kardinolas Sodano prieš akis turėjo “Gailestingumo sekmadienį”, kurį Jonas Paulius II įvedė Šventaisiais 2000 metais ir kurį Katalikų Bažnyčia nuo tol švenčia sekmadienį po Velykų.

Mirusysis popiežius, anot kardinolo Sodano, buvo “meilės civilizacijos skelbėjas”, tikrai nusipelnęs “Jono Pauliaus Didžiojo” vardo. Popiežiui krikščioniškoji civilizacija buvo meilės civilizacija, iš pagrindų priešinga neapykantai, skleistai XX a. ideologijų. Popiežius nuolatos primindavęs, kad žmonių ir tautų tarpusavio santykiai besąlygiškai turį remtis teisingumu. Tačiau teisingumą pranoksta gailestingumas. Jonas Paulius II mokęs, jog Bažnyčia turinti būti “gailestingumo namai”, atviri tiems, kuriems reikia pagalbos, atleidimo ir meilės.

“Mus sukrėtė didžiulis sielvartas: mūsų tėvas ir ganytojas Jonas Paulius mus paliko”, – sakė kardinolas. “26 metus jis kvietė mus žvelgti į Kristų kaip į vienintelį mūsų vilties pagrindą”. Natūralu, kad mylimo žmogaus netektis sukelia skausmo ir pravirkdo. Tačiau krikščionys turi išsiskirti tuo, kad jie nepraranda vilties. “Tikėjimas kviečia mus pakelti galvą ir žvelgti į viršų, – sakė Sodano. Taip „ašaromis, kurias šiandien liejame dėl popiežiaus mirties, atveriame savo širdį mūsų amžinosios paskirties vizijai”.

Pomirtinė popiežiaus Jono Pauliaus II žinia Dieviškojo gailestingumo sekmadienio proga

Pateikiame popiežiaus Jono Pauliaus II žinią, kurią jis parengė perskaityti Dieviškojo gailestingumo sekmadienį. Balandžio 3 d., sekmadienį, po šv. Mišių už Joną Paulių II prieš recituojant maldą Regina caeli Šv. Petro aikštėje ją perskaitė arkivyskupas Leonardo Sandri, Vatikano valstybės sekretoriato substitutas.

Brangūs Broliai ir Seserys!

1. Džiugus Velykų “Aleliuja” aidi ir šiandien. Šiandieniame skaitinyje iš šv. Jono evangelijos pabrėžiama, jog Prisikėlusysis tos dienos vakare pasirodė apaštalams ir “parodė jiems rankas ir šoną” (Jn 20, 20), tai yra skausmingos kančios ženklus, neišdildomai įsispaudusius į jo kūną ir po prisikėlimo. Šios garbingos žaizdos, kurias jis po aštuonių dienų leido paliesti nepatikliam Tomui, atskleidžia Dievo gailestingumą, nes “Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų” (Jn 3, 16).

Šis meilės slėpinys yra šiandienės „Baltojo sekmadienio“, skirto Dieviškojo gailestingumo kultui, liturgijos centras.

2. Žmonijai, kuri kartais atrodo pražuvusi ir valdoma blogio galios, savanaudiškumo ir baimės, prisikėlęs Viešpats kaip dovaną siūlo atleidžiančią, sutaikinančią ir dvasią vilčiai atveriančią meilę. Būtent meilė atverčia širdis ir teikia taiką. Kaip labai pasauliui būtina suprasti ir priimti dieviškąjį gailestingumą!

Viešpatie, kuris savo mirtimi ir prisikėlimu apreiškei Tėvo meilę, mes tikime tave ir su pasitikėjimu kartojame tau šiandien: Jėzau, pasitikiu tavimi, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio.

3. Liturginė Viešpaties Apreiškimo iškilmė, kurią rytoj švenčiame, akina mus Marijos akimis įsimąstyti į nepaprastą gailestingosios meilės, trykštančios iš Kristaus širdies, slėpinį. Jos padedami galime suvokti Velykų džiaugsmo prasmę – džiaugsmo, kuris remiasi šia tikrybe: Tas, kurį Marija nešiojo savo įsčiose, kuris už mus kentėjo ir numirė, tikrai prisikėlė. Aleliuja!

Popiežiaus Jono Pauliaus II mirties priežastis – sepsinis šokas ir kraujo apytakos kolapsas

Remiantis Vatikano balandžio 2 d. paskelbtu popiežiaus Jono Pauliaus II mirties liudijimu, kuri pasirašė popiežiaus asmeninis gydytojas Renato Buzonetti, Jono Pauliaus II mirties priežastis buvo „sepsinis šokas“ ir „negrįžtamas kraujo apytakos kolapsas“.

Liudijime taip pat teigiama, jog popiežių, be to, kankino Parkinsono liga, ūmaus respiracinio nepakankamumo ir gerklės konstrikcijos epizodai, gerybinė prostatos hipertrofija, lydima urosepsinės komplikacijos, taip pat hipertenzinė ir išeminė kardiopatija.

„Bažnyčios žinios“
www.lcn.lt

« atgal

 
atnaujinta 2003 -0 2- į viršų
  © 1998-2001 Katalikų interneto tarnyba, kit@lcn.lt