P o p i e ž i a u s   J o n o   P a u l i a u s   I I   k a l b o s   L i e t u v o j e


MALDA „VIEŠPATIES ANGELAS"

Vilnius, 1993 m. rugsėjo 5 d. (sekmadienis)



Angelus Domini!
Brangūs Broliai ir Seserys!

1. Šiandien pirmą kartą Romos vyskupas įprastinei „Viešpaties Angelo“ maldai kviečia iš vieno Baltijos šalies miesto - Lietuvos sostinės Vilniaus. Čia atvyko į savo apaštalinę kelionę - aplankyti kilnių ir senų tautų, išgyvenusių sunkų savo istorijos tarpsnį.

Po pusę amžiaus trukusios politinės ir kultūrinės priespaudos, kai skaudžiai buvo laužoma netgi svarbiausia žmogaus teisė pažinti Dievą ir viešai išpažinti savo tikėjimą, Lietuva, Latvija ir Estija įžengė į naują kelią - laisvės kelią. Šis kelias nėra lengvas, - mat laisvė iš kiekvieno pareikalauja gyvo atsakomybės jausmo ir nuoširdžios savitarpio pagarbos.

Religinė laisvė kaip tik užtikrina šitokio užmojo sėkmę. Iš tikrųjų, tenai, kur tikintieji ir geros valios žmonės savo gyvenimą derina pagal Tiesą ir jos etinius reikalavimus, viltis išsivaduoja iš utopijos kerų ir veda į tikrą pažangą.

2. Popiežius kreipėsi  lenkų kalba:

Mano brangieji, kreipkime mūsų protus ir širdis į Mariją, garbinamą Aušros Vartų šventovėje kaip Gailestingumo Motiną. Vakar vakare kartu su vyskupais ir gausiai susirinkusiais tikinčiaisiais šioje šventovėje su džiaugsmu kalbėjau Rožinį, kurį Vatikano radijas transliavo visam pasauliui. Šiandien dar kartą kviečiu visus maldai už Baltijos tautines ir bažnytines bendruomenes ir už jų svarbiausius poreikius. Ypač kviečiu melstis, kad jose įsiviešpatautų santarvė ir broliškumas, kad labiau už grupių interesus, nors ir pagrįstus, būtų vertinamas visos visuomenės gėris, o visų pirma silpniausių ir vargingiausių.

Su pasitikėjimu prašykite visų tautų Motiną, kad vestų Lietuvą, Latviją ir Estiją taikos keliais. Tegul užtariant Tai, kurią tikintieji vadina Stella Orientalis, santykiai tarp Baltijos valstijų ir kaimyninių kraštų vis labiau būtų grindžiami laisvės ir solidarumo dvasia. Tegul Ji išmeldžia, kad šiame Europos regione augtų tikėjimas, tvirtėtų teisingumas ir taika.

3. Popiežius kreipėsi rusų kalba:

Iš šių kraštų, esančių natūraliu tiltu tarp Centrinės bei Šiaurės Europos ir Rytų Europos, aš ypatingai sveikinu kaimyninę Rusiją, o ypač krikščionių bendruomenes, iš kurių savo istorine reikšme ir garbinga tradicija labiausiai išsiskiria stačiatikių Bažnyčia, vadovaujama Jo Šventenybės Maskvos Patriarcho.

Visi žinome įvykius, per pastarąjį šimtmetį paženklinusius istoriją, su giliomis ir dažnai liūdnomis pasekmėmis kaimyniniams kraštams ir visam pasauliui. Taip pat visi mes susidomėję stebime Rusijos pastangas įžengti į vis tvirtesnes laisvės ir vidaus bei tarptautinio solidarumo epochą. Aš įsitikinęs, kad katalikų bendruomenės nariai kartu su visomis kitomis krikščionių Bažnyčiomis padės siekti gerovės ir taikos, kurių visi taip linki Rusijai šiuo svarbiu jos istorijos momentu.

Aš vėl noriu patikėti šį nelengvą providencinį kelią Dievo Motinai, kurią rusų tauta garbina su ypatingu pamaldumu. Tepadeda Pasaulio Valdovo Motina Rusijai pasiekti taiką tiek joje pačioje, tiek ir už jos ribų. Dvasinėse vertybėse visi Rusijos piliečiai teatranda šviesą ir jėgų kurti žmogaus vertą ir Dangiškojo Tėvo mintį atitinkančią ateitį.

Dabar kreipkimės į Švenčiausiąją Mergelę Mariją „Viešpaties Angelo“ malda.

(Pasigirsta Vatikano radijo signalas. Šv. Tėvas lotyniškai kalba „Viešpaties Angelą“.)

 

© Katalikų interneto tarnyba, 1999
Tekstas parengtas pagal LIUDYKIME KRISTŲ: popiežiaus Jono Pauliaus II kalbos, pasakytos Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 4-8 d. - Vilnius, Katalikų pasaulis, 1994.