P o p i e ž i a u s   J o n o   P a u l i a u s   I I   k a l b o s   L i e t u v o j e


MALDA AUŠROS VARTUOSE

Vilnius, 1993 m. rugsėjo 4 d. (šeštadienis)



(Prieš Rožinį)

Gerbiamieji Broliai Vyskupai ir Kunigai!
Brangūs Broliai ir Seserys!

1. Ši Aušros Vartų šventovė jau daugel amžių kiekvieną dieną mato daug maldininkų, atnešančių Gailestingumo Motinai savo gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius. Dėl to šie Vartai tapo ypatinga susitikimų su Kristaus ir Bažnyčios Motina, viso krašto tikinčiųjų vienybės vieta. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių krikščionys susiburia, kad Mergelės Marijos akivaizdoje kaip broliai ir seserys pasidalytų tuo pačiu tikėjimu, viena viltimi ir tikrąja meile.

Vatikane yra Lietuvių koplyčia , kurią puošia toks pat paveikslas kaip čia. Iš ten Petro Įpėdinis mintimis dažnai jungiasi prie maldos, kuri šioje vietoje kyla į Dievą. Šiandien, mano apaštalinės kelionės į Baltijos kraštus pradžioje, džiaugiuosi, kad čia esu ne tik dvasia, bet ir kūnu. Kaip Visuotinės Bažnyčios Ganytojas, jūsų maldų lydimas, ateinu sudėti į motiniškas Marijos rankas savo padėką ir prašymus.

2.  Popiežius kreipėsi baltarusių kalba:

Dėkoju Dievo Motinai, nes matau, kad tamsūs debesys po tiekos iškentėtų  kančios ir vargo metų atsitolino nuo Lietuvos ir kaimyninių kraštų. Jie ištvėrė okupaciją, persekiojimus, kai buvo nutylimas Dievas ir pamintos pagrindinės žmogaus teisės.

Popiežius kreipėsi lenkų kalba:

Šventoji Motina, Čenstakavos gynėja,
Tavim ir Aušros Vartai Vilniuje garsėja.
Tu Naugarduko žmones su pilim globoji,
Išgydė ir mane šventa globa tavoji.

(Adomas Mickevičius. Ponas Tadas.
Vertė Vincas Mykolaitis-Putinas,
Justinas Marcinkevičius)

Motiniškam Švenčiausios Motinos užtarimui patikiu jus, o kartu ir savo viltį, kad Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose, pradedant nuo to, kuriame atėjau į pasaulį ir buvau pakrikštytas, atgims nepalaužiama ištikimybė Evangelijai ir troškimas priimti Kristų - Dievą ir žmogų, nukryžiuotą ir dėl meilės žmogui prisikėlusį - kaip kelią, tiesą ir gyvenimą (Jn 14, 6).

(Po Rožinio)

1. Baigdamas pirmąjį savo apaštalinės kelionės į Lietuvos žemę ir Baltijos kraštus dieną, noriu kuo nuoširdžiausiai padėkoti visiems, kas kartu meldėtės, apmąstėte garbingąsias Rožinio Paslaptis prie Gailestingumo Motinos paveikslo. Išties didi paguoda visiems pabūti prie gerosios Motinos, apmąstyti Kristaus Prisikėlimą ir Žengimą į Dangų, Šventosios Dvasios nužengimą Vakarienbutyje Sekminių dieną, pagalvoti apie Marijos Ėmimą į Dangų ir Jai suteiktą garbę, kuria prie savo Sūnaus džiaugiasi Jėzaus Motina - pirmoji Jo mokinė.

Popiežius kreipėsi italų kalba:

Noriu pasveikinti mūsų svečius Kardinolus iš įvairių Europos miestų ir kardinolų buveinių: iš Paryžiaus, Berlyno. Noriu pasveikinti ir visus vyskupus, kurie suvažiavo čia ta iškilminga proga iš Europos, iš JAV, iš Amerikos. Taip pat noriu pasveikinti atstovus mūsų sesers stačiatikių Bažnyčios su Arkivyskupu Chrizostomu.

Popiežius kreipėsi lenkų kalba:

Sveikinu brolius vyskupus iš Ukrainos. Sveikinu Lenkijos Primą Kardinolą ir visus vyskupus, atvykusius į šiandienines iškilmes, taip pat ir visus maldininkus.

Brangūs broliai ir seserys, grįžkite į savo namus vilties pripildytomis širdimis, kad gyvenimas nugalės mirtį, šviesa tamsą , laisvė nelaisvę. Jus lydi Popiežiaus meilė, Petro Įpėdinio - to Petro, kuriam tapus prisikėlimo liudininku Kristus patikėjo misiją stiprinti brolius tikėjime (Lk 22, 32).

Popiežius kreipėsi baltarusių kalba:

Pasakykite tiems, kurie negalėjo dalyvauti kartu su mumis šioje vakaro maldoje, - jūsų sūnums, tėvams, visiems, kurie kenčia ir viliasi, kad Popiežius čia prisimena juos ir meldžiasi už juos. Telydi jus mano Palaiminimas, kurį siunčiu ir visiems jūsų artimiesiems. Per Gailestingumo Motinos užtarimą tesubrandina Dievas jūsų gyvenimą ir teatveria jūsų širdis veiksmingam Jo Žodžiui.

 

© Katalikų interneto tarnyba, 1999
Tekstas parengtas pagal LIUDYKIME KRISTŲ: popiežiaus Jono Pauliaus II kalbos, pasakytos Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 4-8 d. - Vilnius, Katalikų pasaulis, 1994.