KATALIKIŠKOJO AUKLĖJIMO KONGREGACIJA

Instrukcija dėl asmenų su homoseksualiais polinkiais pašaukimo atpažinimo kriterijų svarstant jų priėmimą į seminarijas ir leidimą priimti šventimus


Internetui parengė Katalikų interneto tarnyba pagal tekstą,
paskelbtą „Bažnyčios žiniose“, 2005 gruodžio, Nr. 14

TURINYS

Įžanga

1. Emocinė branda ir dvasinė tėvystė

2. Homoseksualumas ir tarnybinė kunigystė

3. Bažnyčios nustatomas kandidatų tinkamumas

Pabaiga


Įžanga

Tęsdama Vatikano II Susirinkimo, konkrečiai Dekreto dėl kunigų ugdymo Optatam totius (1) mokymą, Katalikiškojo auklėjimo kongregacija išleido įvairius dokumentus, siekdama puoselėti tinkamą ir pilnatvišką būsimųjų kunigų ugdymą, pateikdama gaires ir tikslias normas įvairių šio ugdymo aspektų atžvilgiu (2). 1990 m. Vyskupų sinodas taip pat nagrinėjo kunigų ugdymo klausimą dabarties aplinkybėmis, siekdamas papildyti Susirinkimo mokymą šia tema, taip pat suteikti jam daugiau aiškumo ir veiksmingumo šiuolaikiniame pasaulyje. Po šio Sinodo popiežius Jonas Paulius II išleido posinodinį apaštališkąjį paraginimą Pastores dabo vobis (3).

Atsižvelgiant į tą turiningą mokymą, šia Instrukcija nesiekiama nagrinėti visų klausimų, susijusių su emocijų ar lytiškumo sritimi, reikalaujančių nuodugnaus tyrimo per visą ugdymo laikotarpį. Šioje Instrukcijoje apimamos normos, susijusios su konkrečiu klausimu, kurį dabartinė situacija padarė ypač aktualų: ar priimti į seminarijas kandidatus, turinčius giliai įsišaknijusių homoseksualių polinkių, ir leisti jiems priimti šventimus.

1. Emocinė branda ir dvasinė tėvystė

Pagal nuolatinę Bažnyčios tradiciją tik pakrikštytas vyras galiojančiai priima šventimus (4). Per Šventimų sakramentą Šventoji Dvasia kandidatą padaro panašų į Jėzų Kristų nauju ir ypatingu būdu: iš esmės kunigas sakramentiškai įkūnija Kristų, Bažnyčios Galvą, Ganytoją ir Sužadėtinį (5). Dėl šio ryšio su Kristumi visas kunigo gyvenimas turi būti gaivinamas viso asmens atsidavimo Bažnyčiai ir tikros ganytojiškos meilės (6).

Kandidatas į kunigiškąją tarnystę turi pasiekti emocinę brandą. Tokia branda leis jam turėti tinkamą nuostatą tiek vyrų, tiek moterų atžvilgiu, ugdys jo teisingą dvasinės tėvystės suvokimą jam patikėsimos bažnytinės bendruomenės atžvilgiu (7).

2. Homoseksualumas ir tarnybinė kunigystė

mokymą homoseksualizmo tema. Katekizmas skiria homoseksualius aktus nuo homoseksualių polinkių.

Dėl homoseksualių aktų Katekizme mokoma, jog Šventajame Rašte jie parodomi kaip sunkios nuodėmės. Tradicija nuolat pripažindavo, kad jie vidujai nemoralūs ir priešingi prigimtinei teisei. Dėl to jie negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis.

Kai kurių vyrų ir moterų giliai įsišakniję homoseksualūs polinkiai, sutinkami tarp tam tikro skaičiaus vyrų ir moterų, taip pat yra objektyviai netvarkingi ir dažnai patiems juos turintiems asmenims yra išbandymas. Tokius asmenis reikia priimti pagarbiai ir taktiškai. Jų atžvilgiu reikia vengti bet kokių neteisingo diskriminavimo ženklų. Jie pašaukti savo gyvenime vykdyti Dievo valią ir įtraukti į Viešpaties kryžiaus auką tuos sunkumus, kuriuos tenka išgyventi (8).

Atsižvelgdama į šį mokymą ši Kongregacija, sutartinai su Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, laiko būtina aiškiai pareikšti, jog Bažnyčia, nors tikrai gerbia asmenis, susijusius su ta problema (9), tačiau praktikuojančių homoseksualizmą, turinčių giliai įsišaknijusių homoseksualių polinkių arba remiančių vadinamąją „gėjų kultūrą“ negali priimti į seminariją nei leisti jiems priimti šventimus (10).

Tokių asmenų situacija iš esmės rimtai trukdo jiems ugdyti tinkamą nuostatą vyrų ir moterų atžvilgiu. Jokiu būdu negalima ignoruoti negatyvių pasekmių, galinčių kilti dėl asmenų, turinčių giliai įsišaknijusių homoseksualių polinkių, šventimų.

Kitaip derėtų traktuoti tuos homoseksualius polinkius, kurie tik išreiškia laikiną problemą, pavyzdžiui, nebaigtą brendimo procesą. Vis dėlto tokie polinkiai turėtų būti aiškiai įveikti bent prieš trejus metus iki diakonato šventimų.

3. Bažnyčios nustatomas kandidatų tinkamumas

Kiekvienas kunigo pašaukimas apima du neatskiriamus elementus: laisvą Dievo dovaną ir atsakingą žmogaus laisvę. Pašaukimas yra Dievo malonės dovana, gaunama Bažnyčios, Bažnyčioje ir skiriama Bažnyčios tarnybai. Žmogus, atsiliepdamas į Dievo kvietimą, laisvai atsiduoda jam meilėje (11). Nepakanka vien troškimo būti kunigu, taip pat nėra tokios teisės gauti šventimus. Bažnyčia, būdama atsakinga už Kristaus įsteigtų sakramentų gavimo reikalavimus, turi atpažinti trokštančio įstoti į seminariją asmens tinkamumą (12), lydėti jį ugdymo metais ir, jei bus pripažinta jį turint būtinas savybes, leisti jam priimti šventimus (13).

Būsimasis kunigas turi būti ugdomas iš esmės vienas kitą papildančiais keturiais lygmenimis: žmogiškuoju, dvasiniu, intelektiniu ir sielovadiniu (14). Šiame kontekste būtina pabrėžti ypatingą žmogiškojo ugdymo, sudarančio būtiną visokio ugdymo pamatą, svarbą (15). Prieš leisdama kandidatui priimti diakonato šventimus, Bažnyčia privalo, be kita ko, įsitikinti, ar kandidatas pasiekė emocinę brandą (16).

Leidimas priimti šventimus yra asmeninė vyskupo (17) arba aukštesniojo vyresniojo atsakomybė. Vyskupas arba aukštesnysis vyresnysis, atsižvelgęs į nuomonę tų, kuriems patikėjo atsakomybę už ugdymą, prieš leisdamas kandidatui priimti šventimus privalo padaryti morališkai tikrą sprendimą dėl jo tinkamumo. Jei šiuo klausimu jie rimtai abejoja, tokiam kandidatui neturi leisti priimti šventimų (18).

Kandidato brandumo bei jo pašaukimo tyrimas yra taip pat svarbi rektoriaus ir kitų asmenų, kuriems seminarijoje patikėtas ugdymo darbas, pareiga. Prieš kiekvienus šventimus rektorius turi išreikšti savo įvertinimą, ar kandidatas atitinka Bažnyčios reikalaujamas savybes (19).

Tiriant tinkamumą šventimams svarbus uždavinys tenka dvasiniam vadovui. Būdamas susaistytas paslapties, jis atstovauja Bažnyčiai vidiniame forume. Kalbėdamas su kandidatu dvasinis vadovas privalo ypač nurodyti Bažnyčios reikalavimus dėl kunigiškojo skaistumo ir kunigui būdingos emocinės brandos, taip pat padėti kandidatui atpažinti, ar jis turi būtinas savybes (20). Dvasiniam vadovui tenka pareiga įvertinti visus kandidato asmenybės bruožus ir įsitikinti, kad kandidatas neturi nesuderinamų su kunigyste lytiškumo sutrikimų. Jei kandidatas praktikuoja homoseksualizmą arba turi giliai įsišaknijusių homoseksualių polinkių, jo dvasinio vadovo, taip pat nuodėmklausio pareiga patarti apeliuojant į kandidato sąžinę nesiekti šventimų.

Savaime suprantama, kad pačiam kandidatui tenka pirmaeilė atsakomybė už savo ugdymą (21). Kandidatas pasitikėdamas turi atsiduoti Bažnyčios, kviečiančio jį priimti šventimus vyskupo, seminarijos rektoriaus, dvasinio vadovo ir kitų seminarijos ugdytojų, kuriems vyskupas ar aukštesnysis vyresnysis patikėjo būsimųjų kunigų ugdymo užduotį, sprendimui. Būtų labai nesąžininga, jei kandidatas slėptų savo homoseksualizmą ir nieko nepaisydamas siektų gauti šventimus. Tokia neteisinga nuostata neatitinka tiesos, lojalumo ir atsidavimo dvasios, kuria turi pasižymėti manantieji, kad jie yra pašaukti tarnauti Kristui ir jo Bažnyčiai kunigystės tarnyba.

Pabaiga

Ši Kongregacija patvirtina, kad vyskupai, aukštesnieji vyresnieji ir visi atsakingieji asmenys privalo nuodugniai tirti, ar kandidatai tinkami šventimams, nuo jų priėmimo į seminariją momento iki pat šventimų. Tas tyrimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į tarnaujamosios kunigystės sampratą pagal Bažnyčios mokymą.

Vyskupai, vyskupų konferencijos ir aukštesnieji vyresnieji privalo budėti, kad šios Instrukcijos normų būtų ištikimai laikomasi pačių kandidatų labui, taip pat siekiant nuolat parengti Bažnyčiai atsakingų kunigų, kurie būtų tikri ganytojai pagal Kristaus širdį.

Popiežius Benediktas XVI 2005 m. rugpjūčio 31 d. aprobavo šią Instrukciją ir nurodė ją paskelbti. Roma, 2005 m. lapkričio 4 d., seminarijų globėjo šv. Karolio Boromiejaus diena.

Prefektas
Kardinolas Zenon Grocholewski

Sekretorius
Titulinis Vertara arkivyskupas J. Michael Miller CSB


Išnašos


(1) Vatikano II Susirinkimas. Dekretas dėl kunigų ugdymo Optatam totius, (1965 10 28): AAS 58 (1966), 713–727.
(2) Plg. Katalikiškojo auklėjimo kongregacija. Ratio fundamentalis institutionis sacerdotalis (1970 01 06; naujas leidimas 1985 03 19); Filosofijos studijos seminarijose (1972 01 20); Kunigiškojo celibato ugdymo gairės (1974 04 11); Kanonų teisės studijos kunigystės aspirantams (1975 04 02); Teologinis būsimųjų kunigų ugdymas (1976 02 22); Epistula circularis de formatione vocationum adultarum (1976 07 14); Instrukcija dėl liturginio ugdymo seminarijose (1979 06 03); Aplinkraštis dėl kai kurių aktualių dvasinio ugdymo aspektų seminarijose (1980 01 06); Žmogiškosios meilės ugdymo gairės – lytinio ugdymo nuorodos (1983 11 01); Keliaujančiųjų sielovada ugdant būsimuosius kunigus (1986 01 25); Būsimųjų kunigų ugdymo gairės socialinio bendravimo priemonių atžvilgiu (1986 03 19); Aplinkraštis dėl Rytų Bažnyčių studijų (1987 01 06); Mergelė Marija intelektiniame ir dvasiniame ugdyme (1988 03 25); Bažnyčios socialinės doktrinos studijų ir mokymo gairės ugdant būsimuosius kunigus (1988 12 30); Instrukcija dėl Bažnyčios tėvų studijų ugdant kunigus (1989 11 10); Seminarijų ugdytojų rengimo direktyvos (1993 11 04); Seminaristų ugdymo direktyvos santuokos ir šeimos problemų atžvilgiu (1995 03 19); Instrukcija vyskupų konferencijoms dėl kandidatų, atvykusių iš kitų seminarijų ar vienuolinių kongregacijų, priėmimo (1986 10 09 ir 1996 03 08); Propedeutinis laikotarpis (1998 05 01); Aplinkraščiai dėl kanoninių normų, susijusių su netvarka ir kliūtimis tiek ad Ordines recipiendos, tiek ad Ordines exercendos (1992 07 27 ir 1999 02 02).
(3) Jonas Paulius II. Posinodinis apaštališkasis paraginimas Pastores dabo vobis, (1992 03 25): AAS 84 (1992) p. 657–864.
(4) Plg. Kanonų teisės kodeksas, kan. 754; Jonas Paulius II. Apaštališkasis laiškas dėl kunigystės šventimų rezervavimo tik vyrams Ordinatio sacerdotalis (1994 05 22): AAS 86 (1994), 545–548.
(5) Vatikano II Susirinkimas. Dekretas dėl kunigų gyvenimo ir tarnybos Presbyterorum ordinis (1965 12 07), 2: AAS 58 (1966), 991–993; Pastores dabo vobis, 16: AAS 84 (1992), 681–682. Dėl panašumo su Bažnyčios Sužadėtiniu Kristumi Pastores dabo vobis teigiama: „Kunigas pašauktas būti gyvu Jėzaus Kristaus, Bažnyčios Sužadėtinio, atvaizdu. <…> Taigi jis pašauktas savo dvasiniame gyvenime atgaivinti Sužadėtinio Kristaus meilę savo Sužadėtinei Bažnyčiai. Tad jo gyvenimą turi nušviesti ir ugdyti šis sužadėtinio pobūdis, reikalaujantis liudyti Kristaus Sužadėtinio meilę” (22): AAS 84 (1992), 691.
(6) Plg. Pastores dabo vobis, 14: AAS 58 (1966), 1013–1014; Pastores dabo vobis, 23: AAS 84 (1992), 691–694.
(7) Plg. Dvasininkijos kongregacija. Kunigų tarnybos ir gyvenimo vadovas Dives Ecclesiae (1994 03 31), 58.
(8) Plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas (Editio typica, 1997), 2357–2358. Plg. taip pat įvairius Tikėjimo mokymo kongregacijos dokumentus: Deklaracija dėl kai kurių seksualinės etikos klausimų Persona humana (1975 12 29); Laiškas Katalikų Bažnyčios vyskupams dėl homoseksualių asmenų pastoracijos Homosexualitatis problema (1986 10 01); Svarstymai dėl atsakymo į įstatymų projektus dėl homoseksualių asmenų nediskriminavimo (1992 07 23); Svarstymai dėl siūlymų įteisinti homoseksualių asmenų sąjungas (2003 06 03). Dėl homoseksualių polinkių laiške Homosexualitatis problema teigiama: „Nors pats homoseksualaus asmens ypatingas potraukis ir nėra nuodėmė, jis vis dėlto sudaro stipresnį ar silpnesnį polinkį į moraliniu požiūriu iš esmės blogą elgesį. Todėl pats polinkis turi būti laikomas objektyviai netvarkingu” (3).
(9) Plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas (Editio typica, 1997), 2358; plg. taip pat Kanonų teisės kodeksas, kan. 208 ir Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, kan. 11.
(10) Plg. Katalikiškojo auklėjimo kongregacija. A memorandum to Bishops seeking advice in matters concerning homosexuality and candidates for admission to Seminary (1985 07 09); Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija. Laiškas (2002 05 16) Notitiae 38 (2002), 586.
(11) Plg. Pastores dabo vobis, 35–36: AAS 84 (1992), 714–718.
(12) Plg. Kanonų teisės kodeksas, kan. 241, § 1: „Diecezijos vyskupas gali priimti į didžiąją kunigų seminariją tik tuos, kurie, žvelgiant į jų žmogiškąsias, moralines, dvasines ir intelektines savybes, jų fizinę bei psichinę sveikatą, taip pat tinkamą intenciją, atrodo esą tinkami nuolat atsidėti šventajai tarnybai”; plg. Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, kan. 342, § 1.
(13) Plg. Optatam totius, 6: AAS 58 (1966), 717. Plg. taip pat Kanonų teisės kodeksas, kan. 1029: „Šventimus leistina priimti tik tiems, kurie pagal apdairų savo vyskupo arba kompetentingo aukštesniojo vyresniojo įvertinimą, apsvarsčius visas aplinkybes, turi integralų tikėjimą, vadovaujasi teisinga intencija, turi reikalingų žinių, gerą reputaciją, sveiką moralę, patikrintas dorybes ir kitas fizines bei psichines savybes, atitinkančias priimamus šventimus” ir Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, kan. 758. Neleidimas priimti šventimų neturintiems reikalaujamų savybių nėra neteisinga diskriminacija: plg. Tikėjimo mokymo kongregacija. Svarstymai dėl atsakymo į įstatymų projektus dėl homoseksualių asmenų nediskriminavimo.
(14) Plg. Pastores dabo vobis, 43–59: AAS 84 (1992), 731–762.
(15) Plg. ten pat, 43: „Pašauktas būti Jėzaus Kristaus, Bažnyčios Galvos ir Ganytojo, „gyvuoju paveikslu”, kunigas turi stengtis pagal galimybes išskleisti žmogiškąjį tobulumą, spindintį žmoguje įsikūnijusiame Dievo Sūnuje ir itin aiškiai atsiskleidžiantį Jo elgesyje su kitais žmonėmis”: AAS 84 (1992), 732.
(16) Plg. ten pat, 44 ir 50: AAS 84 (1992), 733–736 ir 746–748. Plg. taip pat Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija. Aplinkraštis Entre las mįs delicadas a los Exc. mos y Rev. mos Seńores Obispos diocesanos y demįs Ordinarios canónicamente facultados para llamar a las Sagradas Ordenes, sobre Los escrutinios acerca de la idoneidad de los candidatos (1997 11 10): Notitiae 33 (1997), 495–506, ypač Priedas V.
(17) Plg. Vyskupų kongregacija. Vyskupų ganytojiškosios tarnybos vadovas Apostolorum Successores (2004 02 22), 88.
(18) Plg. Kanonų teisės kodeksas, kan. 1052, § 3: „Jei vyskupas dėl tam tikrų priežasčių abejoja, ar kandidatas tinkamas priimti šventimus, jis neturi jam jų teikti”. Plg. taip pat Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, kan. 770.
(19) Plg. Kanonų teisės kodeksas, kan. 1051: „ Dėl savybių, reikalaujamų iš kandidato priimti šventimus, tyrimo reikia laikytis šių nurodymų: <…> būtina seminarijos rektoriaus ar ugdymo instituto pažyma apie šventimams priimti reikalingas savybes, tai yra apie sveiką kandidato doktriną, tikrą maldingumą, gerus papročius ir gebėjimą vykdyti tarnybą, taip pat, atlikus atitinkamą tyrimą, pažyma apie fizinės ir psichinės kandidato sveikatos būklę”.
(20) Plg. Pastores dabo vobis, 50 ir 66: AAS 84 (1992), 746–748 ir 772–774. Plg. taip pat Ratio fundamentalis institutionis sacerdotalis, 48.
(21) Plg. Pastores dabo vobis, 69: AAS 84 (1992), 778.


Internetui parengė Katalikų interneto tarnyba pagal tekstą,
paskelbtą „Bažnyčios žiniose“, 2005 gruodžio, Nr. 14