APAŠTALIŠKOJI PENITENCIARIJA

JUBILIEJAUS ATLAIDŲ GAVIMO SĄLYGOS

DEKRETAS
 
 

1998 lapkričio 29



© „BAŽNYČIOS ŽINIOS“, 1998
Tekstą internetui parengė Katalikų interneto tarnyba.

Šiuo dekretu, kuris įgyvendina Šventojo Tėvo valią, išreikštą Didžiojo 2000 metų jubiliejaus paskelbimo bulėje, ir to paties popiežiaus suteikta galia Apaštališkoji penitenciarija nustato Jubiliejaus atlaidų gavimo tvarką.

Visi tikintieji, būdami tinkamai pasirengę, per visą Jubiliejaus laiką gali gausiai naudotis atlaidų dovana pagal šias normas.

Kadangi per Didįjį jubiliejų lieka galioti tiek bendrąja forma, tiek specialiu reskriptu suteikiami atlaidai, pažymėtina, jog Jubiliejaus atlaidai gali būti skiriami, kaip užtarimas už mirusiųjų sielas: tokia auka įgyvendinamas iškilus antgamtinės meilės aktas, nes mistiniame Kristaus Kūne suvienijami dar šios žemės piligrimystę tebetęsiantys tikintieji ir tie, kurie jau baigė savo žemiškąją kelionę. Taip pat ir jubiliejiniais metais lieka galioti taisyklė, jog visuotiniai atlaidai gali būti pelnyti tik kartą per dieną (1).

Jubiliejaus kulminacija yra susitikimas su Dievu Tėvu per išganytoją Jėzų Kristų, esantį savo Bažnyčioje ir ypatingu būdu sakramentuose. Todėl piligrimystės parengta visa jubiliejinių metų kelionė kaip pradžią ir pabaigą turi Atgailos ir Eucharistijos sakramentų šventimą, velykinį Kristaus slėpinį, kuris yra mūsų ramybė ir susitaikinimas: tai perkeičiantis susitikimas, atveriantis mus atlaidų už save ir kitus dovanai.

Tinkamai atlikęs sakramentinę išpažintį, kuri pagal Kanonų teisės kodekso kan. 960 ir Rytų Bažnyčių kanonų kodekso kan. 720 §1 privalo būti individuali ir pilnutinė, tikintysis, įvykdęs reikalaujamas sąlygas, gali gauti arba skirti kitiems visuotinių atlaidų dovanas per atitinkamą laikotarpį, taip pat ir kasdien, neprivalėdamas kartoti išpažinties. Tačiau tikintiesiems derėtų dažnai priimti atgailos sakramento malonę, kad jie tobulėtų atsiversdami ir būdami tyros širdies (2). Dalyvauti Eucharistijoje – to reikia kiekvieniems atlaidams – derėtų tą pačią dieną, kurią įvykdomi nustatyti darbai (3).

Abu šie kulminaciniai momentai turi būti vykdomi visų pirma liudijant bendrystę su Bažnyčia. Ši bendrystė išreiškiama malda popiežiaus intencija, taip pat meilės ir atgailos aktais pagal čia pateikiamas nuorodas: šie veiksmai turi išreikšti tikrą širdies atsivertimą, į kurį veda bendrystė su Kristumi per sakramentus. Kristus iš tiesų yra mūsų atleidimas ir permaldavimas už mūsų nuodėmes (plg. 1 Jn 2, 2). Išliedamas į tikinčiųjų širdis Šventąją Dvasią, kuri yra „nuodėmių atleidimas” (4), jis veda kiekvieną į sūnišką ir pasitikintį susitikimą su gailestingumo Tėvu. Iš šio susitikimo kyla įsipareigojimas atsiversti ir atsinaujinti, įsitraukti į bažnytinę bendruomenę ir mylėti savo brolius bei seseris.

Per būsimąjį Jubiliejų taip pat galios taisyklė, pagal kurią išpažinčių klausytojai gali pakeisti nustatytą darbą ar reikalaujamas sąlygas naudai tų, kurie dėl teisėtos priežasties sutrukdomi tai padaryti (5). Vienuoliai ir vienuolės, gyvenantys uždaruosiuose (klauzūriniuose) vienuolynuose, ligoniai ir visi, kurie dėl kokios nors priežasties negali palikti savo namų, užuot aplankę tam tikrą bažnyčią, gali aplankyti koplyčią savo namuose; jeigu net ir tai jiems būtų neįmanoma, jie gali pelnyti atlaidus dvasiškai vienydamiesi su įprastu būdu atliekančiais nustatytą darbą ir aukodami Dievui savo maldas, kentėjimus ir vargus.

Atsižvelgiant į reikalaujamas sąlygas, tikintieji gali gauti Jubiliejaus atlaidus:

1) Romoje, jei atlieka maldingą kelionę į vieną iš patriarchiškųjų bazilikų, būtent Šv. Petro baziliką Vatikane, Švenčiausiojo Išganytojo arkibaziliką Laterane, Švč. Marijos Didžiąją (Santa Maria Maggiore) baziliką arba Šv. Pauliaus baziliką ant Ostijos kelio ir ten pamaldžiai dalyvauja šv. Mišiose ar kitame liturginiame šventime – Aušrinėje, Mišparuose, ar kitoje pamaldžioje praktikoje (pvz., Kryžiaus kelio, Rožinio, Akatisto himno maldoje Dievo Motinos garbei); be to, jei tikintieji grupėmis ar pavieniui aplanko vieną iš keturių patriarchiškųjų bazilikų ir ten praleidžia tam tikrą laiką adoruodami Eucharistiją ir maldingai mąstydami bei baigdami „Tėve mūsų” malda, kuria nors priimta tikėjimo išpažinimo forma ir malda Švč. M. Marijai. Šia ypatinga Didžiojo jubiliejaus proga prie keturių didžiųjų patriarchiškųjų bazilikų tomis pačiomis sąlygomis prijungiamos dar šios vietos: Šv. Kryžiaus bazilika Jeruzalėje, Šv. Lauryno bazilika Campo Verano (San Lorenzo al Verano), Dieviškosios Meilės Dievo Motinos šventovė (Santuario della Madonna del Divino Amore), Krikščionių katakombos (6).

2) Šventojoje Žemėje, jei, laikydamiesi tų pačių sąlygų, jie aplankys Šventojo Kapo baziliką Jeruzalėje, Jėzaus Gimimo baziliką Betliejuje arba Apreiškimo baziliką Nazarete.

3) Kitokiai bažnytinei jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, – jei atliks maldingą kelionę į katedrą ar kitas vyskupo nurodytas bažnyčias bei vietas ir ten maldingai dalyvaus liturginiame šventime ar kitoje maldingoje praktikoje, kaip anksčiau nurodyta Romos       s ar pavieniui aplankys katedrą arba vyskupo nurodytą šventovę, ten praleis tam tikrą laiką maldingai mąstydami ir mąstymą užbaigdami „Tėve mūsų”, pripažinta tikėjimo išpažinimo forma ir malda Švč. M. Marijai.

4) Kiekvienoje vietoje, jei jie tam tikrą laiką vargstančius ar prislėgtus brolius ir seseris (ligonius, kalinius, vienišus senelius, invalidus ir kt.) lankys, tarsi atlikdami maldingą kelionę pas juose esantį Kristų (plg. Mt 25, 34–36), laikydamiesi įprastų dvasinių ir sakramentinių sąlygų bei nustatytų maldų. Tikintieji, žinoma, norės kartoti šiuos vizitus Šventaisiais Metais ir galės kiekvieną kartą gauti visuotinius atlaidus, žinoma, ne dažniau kaip kartą per dieną.

Visuotiniai Jubiliejaus atlaidai gali taip pat būti gaunami iniciatyvomis, konkrečiai ir didžiadvasiškai išreiškiančiomis atgailos dvasią, kuri yra Jubiliejaus siela. Jas sudaro be kita ko tai, jog tikintieji bent vieną dieną susilaiko, nevartodami nebūtinų dalykų (pvz., nerūko, nevartoja svaigalų, pasninkauja arba praktikuoja santūrą pagal bendrąsias Bažnyčios arba Vyskupų konferencijos nustatytas normas) ir paaukoja atitinkamą sumą vargšams; stambiomis sumomis paremia religinio ar socialinio pobūdžio darbus (ypač apleistų vaikų, vargstančio jaunimo, skurstančių senelių, užsieniečių, įvairiuose kraštuose ieškančių geresnių gyvenimo sąlygų, labui); aukodami atitinkamą savo laisvalaikio laiką bendruomenei tarnaujančiai veiklai arba kitomis asmeninės aukos formomis.
 

Paskelbta Romoje, Apaštališkojoje Penitenciarijoje, 1998 metų lapkričio 29 d., pirmąjį advento sekmadienį.

Kardinolas William Wakefield Baum
Didysis penitenciaras

Luigi de Magistris
Regentas


NUORODOS

(1) Plg. Enchiridion indulgentiarum, LEV 1986 norm. 21, §1.
(2) Plg. ten pat, norm. 23, §§ 1–2.
(3) Plg. ten pat, norm. 23, § 3.
(4) „Quia ipse est remissio omnium peccatorum”: Missale Romanum, Super oblata, Šeštadienis po VII Velykų sekmadienio.
(5) Plg. Enchiridion indulgentiarum, norm. 27.
(6) Plg. Enchiridion indulgentiarum, conces. 14.



© „BAŽNYČIOS ŽINIOS“, 1998
Tekstą internetui parengė Katalikų interneto tarnyba.