Sausio 18–25 d. trijų didžiųjų krikščioniškųjų konfesijų – katalikų, ortodoksų ir evangelikų – iniciatyva buvo surengta Maldos už krikščionių vienybę savaitė, kurios metu vyko konferencijos, kultūriniai renginiai, susitikimai, melstasi, kad visi krikščionys būtų viena tikinčiųjų šeima.

Sausio 19 d. Tauragėje, M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje, bendrai maldai susirinko trijų seniausių Lietuvoje krikščioniškųjų konfesijų atstovai. Maldai vadovavo evangelikų liuteronų vyskupas J. Kalvanas, kartu su juo meldėsi Telšių vyskupas A. Vaičius bei ortodoksų kun. Vitalijus. Liuteronai, katalikai ir ortodoksai kartu atsiprašė Dievo ir vieni kitų už praeities nesutarimus, susiskaldymus, vienų kitiems rodytą priešiškumą ir abejingumą. Atgailos maldą lydėjo Dievo žodžio skaitiniai bei Viešpaties Kristaus išmokyta malda Tėve mūsų. Kartu su gausiu liuteronų, katalikų ir ortodoksų būriu meldėsi ir šių Bažnyčių jaunimas, prieš bendrą vienybės maldą surengęs koncertą.

Sausio 21 d. skirtingų konfesijų tikintieji rinkosi melstis Klaipėdos ortodoksų visų rusų šventųjų cerkvėje. Pamaldos vyko Rytų Bažnyčios liturgijos forma. Joms vadovavo ortodoksų dvasininkas archimandritas Klaipėdoje tėvas Antonijus. Vidine malda per ortodoksų liturgiją vienijosi arkivyskupas S. Tamkevičius ir vyskupas A. Vaičius, evangelikų liuteronų vyskupas J. Kalvanas, baptistų pastorius A. Latužis. Giedojo cerkvės choras, įspūdingai skambėjo šv. Ambraziejaus giesmė.

Popietę Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje prasidėjo konferencija “2000 metai – žmonijos ir Bažnyčios slenkstis”. Šio universiteto rektorius S. Vaitiekūnas pasidžiaugė, kad gyvename unikaliu laiku, verčiančiu susimąstyti apie save pačius, krikščioniškąjį ir nekrikščioniškąjį pasaulį, pajusti mokslo ir religijos sąsają. Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) 2000 m. jubiliejaus komiteto atsakingasis sekretorius kun. R. Makrickas konferencijos pradžioje perskaitė Jėzaus maldą už jį įtikėjusiųjų vienybę. Arkivyskupas S. Tamkevičius sveikindamas konferencijos dalyvius sakė, kad sienos tarp konfesijų jau sugriautos, šią mintį pailiustruodamas prisiminimais iš lagerio, kai visi kartu švęsdavo Kalėdas ir Velykas.

Dr. I. Vaišvilaitė apžvelgė Bažnyčios skaudžius skilimus ir ekumenizmo istoriją. Kalbėdama apie ekumenizmą Lietuvoje, prelegentė akcentavo, kad Lietuvoje krikščionys bendrauja, bet nebendradarbiauja. “Pas mus susiformavo savotiškai pagarbus atstumas tarp konfesijų,–sakė dr. I. Vaišvilaitė.–Dabar šį atstumą reikia pakeisti meilės artumu”.

Ortodoksų kunigas tėvas V. Novinskis apibūdino laiko ženklus, sekuliarizacijos padarinius žmogui ir aplinkai. “Evangelijos sūnaus paklydėlio įvaizdį tam tikra prasme galima pritaikyti ir Bažnyčiai, – sakė tėvas V. Novinskis. – Bažnyčiai taip pat būtina atsipeikėti, o svarbiausia, panašiai kaip tam sūnui paklydėliui, atsikelti ir eiti”.

Evangelikų liuteronų kunigas D. Petkūnas apžvelgė istorines Reformacijos atsiradimo sąlygas XVI amžiuje, jos indėlį į švietimo, ekonomikos ir visuomenės raidą, kalbėjo apie šiuo metu Bažnyčioje vykstančią reformą. Kaip labai svarbų žingsnį į suartėjimą kunigas įvardijo neseniai katalikų ir liuteronų pasirašytą bendrą deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos.

Sausio 25 -ąją, paskutinę Maldos už krikščionių vienybę savaitės dieną, krikščionys ir visi, kuriems rūpi ekumenizmo klausimai, buvo pakviesti į konferenciją Vilniaus universitete. Arkivyskupo A. J. Bačkio, dėl ligos negalėjusio dalyvauti konferencijoje, vardu jos dalyvius pasveikinęs vysk. J. Boruta SJ priminė popiežiaus Jono Pauliaus II iškeltus tris matmenis krikščionių vienybei apmąstyti: tai sąžinės tyrumas ir atgaila už krikščionių skilimą, malda ir dialogas.

Dr. I Vaišvilaitė, skaičiusi pranešimą “Visuomenė ir Bažnyčia ant trečiojo tūkstantmečio slenksčio”, glaustai apžvelgė ekumenizmo bruožus ir religijos bei tautiškumo santykį Lietuvos istorijoje, pateikė keletą šių dienų bendravimo tarp įvairių krikščioniškųjų konfesijų pavyzdžių. Dr. I. Vaišvilaitės nuomone, pagarbaus atstumo tarp krikščioniškųjų konfesijų laikymasis neleidžia vieniems kitus geriau pažinti, nekalbant jau apie glaudesnį bendradarbiavimą.

Konferencijoje žodį tarė ortodoksų arkivyskupas Chrizostomas. “Krikščionybės istorija šlovinga ir tragiška. Jos tragizmas – tai krikščionių skilimas. Žmogus vis labiau įsitikina, jog visų nesutarimų ir skilimų – tiek religinių, tiek ir šeimyninių – priežastis yra nuodėmė”,–sakė ortodoksų arkivyskupas. Anot jo, nei katalikai, nei stačiatikiai negali laikyti savęs vieninteliais tikraisiais Kristaus Kūno nariais. Arkivyskupo nuomone, “krikščionių suartėjimo procesas prasidės tuomet, kai kiekvienas jų suvoks, kaip dar toli jis yra nuo Kristaus”, kai įsisąmonins, jog pagrindinis krikščionio bruožas – nuolankumas ir Dievo meilė mylint savo artimą.

Pasaulietis ortodoksų Bažnyčios atstovas R. Jaraševičius aptarė šiuolaikinio žmogaus dvasinę būklę, atskleisdamas optimisto ir pesimisto požiūrį į krikščionybę ir apgailestaudamas, kad dar ne visi krikščionys supranta, jog bendra malda su skirtingos konfesijos atstovais anaiptol nereiškia savo tikėjimo atsižadėjimo.

Evangelikų liuteronų vyskupas J. Kalvanas akcentavo ekumenizmo svarbą ir krikščionių vienybei labai reikšmingą 1999 m. katalikų ir liuteronų pasirašytą deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos.

Po konferencijos Šv. Jonų bažnyčioje vykusioje bendroje maldoje, kuriai vadovavo vyskupas J. Boruta SJ, dalyvavo liuteronų vyskupas J. Kalvanas, 2 liuteronų kunigai, ortodosksų kunigas tėvas Vitalijus, keli katalikų kunigai. Vyskupas J. Boruta SJ kvietė prisiminti didįjį meilės įsakymą – mylėti savo artimą, t. y. ir kitaip tikintį, kaip save patį.

-jd, dm, jk-