Įvadas

Kas yra Jubiliejus

Istorija

Pasirengimas

Tradiciniai ženklai

   Šventosios durys

   Susitaikinimas ir
atlaidai

   Piligrimystė

Ypatingi Didžiojo jubiliejaus ženklai

PASIRENGIMAS JUBILIEJUI

1994 m. lapkričio 10 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė apaštališkąjį laišką Tertio Millennio Adveniente, skirtą „vyskupams, kunigams ir pasauliečiams tikintiesiems ruošiantis 2000-ųjų metų jubiliejui”. Dokumentą sudaro trumpa įžanga ir penki skyriai. Įžangoje nusakomas laiško parašymo tikslas: Jubiliejus – tai atperkančio Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Įsikūnijimo šventimas.

I skyriuje „Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien” aiškinama Kristaus gimimo reikšmė ir svarba. Jis, Dievo Sūnus, tapo vienu iš mūsų, kad atskleistų mums Dievo planą visai kūrinijai, ypač žmonijai. Tai svarbiausia kuo krikščionybė skiriasi nuo kitų religijų – pats Dievas asmeniškai prabyla apie save žmonijai parodydamas mums, kaip jį pasiekti. Įsikūnijęs Jėzus Kristus liudija žmogui, kad Dievas jo ieško norėdamas sugrąžinti jį į tiesos ir gėrio kelią. Todėl Kristus pasiaukojo mirdamas ant kryžiaus. Todėl krikščionybė vadinama Įsikūnijimo, pasaulio Atpirkimo religija.

II skyriuje „2000-ųjų metų jubiliejus” aiškinama, kodėl nuspręsta švęsti Šventuosius metus ypatingu būdu pažymint artėjančią dviejų tūkstantmečių sandūrą. Įsikūnydamas Dievas įėjo į žmonijos istoriją, amžinybė įsiterpė į laiką: Kristus yra laiko Viešpats. Todėl krikščionybėje laikas turi yptingą svarbą – jis turi būti pašventintas. Tuomet suprantamas jubiliejų šventimo paprotys, kurio šaknys siekia Biblijos laikus – jo tebesilaikoma ir šiandien. Bažnyčiai jubiliejus reiškia ypatingą Dievo malonę – tai nuodėmių atleidimo ir bausmių panaikinimo už jas bei susitaikymo metai. Mūsų pačių gyvenimai pažymėti jubiliejais, gimtadienių bei vestuvių metinėmis: krikščionys švenčia Krikšto, Pirmosios komunijos, Sutvirtinimo, Kunigystės bei Vyskupystės metines. Bendruomenės, vyskupijos ir parapijos taip pat švenčia įkūrimo ir pan. metines. Ta prasme ateinantis Jubiliejus bus toks kaip visi kiti. Vis dėlto jis bus skirtingas – ypač reikšmingas krikščionims ir geros valios žmonėms.

III skyriuje„Pasirengimas Didžiajam jubiliejui” atkreipiamas dėmesys į įvairius įvykius, nužyminčius mūsų pasirengimo Antrajam krikščionybės jubiliejui kelią. Svarbiausias jų –Vatikano II Susirinkimas, įvykis, kuris apmąstė Kristaus ir jo Bažnyčios paslaptį ir kartu atsivėrė pasauliui” – juo Bažnyčia pradėjo pasirengimo Dutūkstantųjų metų jubiliejui kelią. Popiežiaus teigimu,  naujajam  tūkstantmečiui geriausiai pasirengsime Vatikano II Susirinkimo mokymą pritaikydami savajame ir visos Bažnyčios gyvenime.

Pasirengimo dutūkstantiesiems programoje paminėtini po Vatikano II reguliariai rengiami Vyskupų sinodai: visuotiniai, atskirų žemynų, regioniniai, taip pat nacionaliniai bei dieceziniai. Svarbiausia jų tema – evangelizacija. Rengiantis Didžiajam jubiliejui didžiausia atsakomybė tenka Romos vyskupui. Tam tikra prasme socialinėmis enciklikomis bei nuo 1968 m. publikuojamais Taikos dienai skirtais pranešimais čia prisidėjo visi besibaigiančio šimtmečio popiežiai. Pirmojoje savo enciklikoje (Redemptoris hominis) dabartinis popiežius Jonas Paulius II, plačiai aptaręs Didįjį jubiliejų, kvietė išgyventi jį kaip „naująjį Adventą”. Tam skirtos ir popiežiaus kelionės, kurių metu aplankomos visų žemynų Bažnyčios – iki 2000-ųjų jis numato nuvykti į Sarajevą, Libaną, Jeruzalę, Šventąją žemę ir „visas vietas, buvusias Senosios Sandoros Dievo tautos kelyje, pradedant Abraomo ir Mozės vietomis, nuo Egipto ir Sinajaus kalno iki Damasko – miesto, kuris tapo šventojo Pauliaus atsivertimo liudininku”.

Rengiantis Didžiajam jubiliejui, svarbūs yra vietos bei regioniniai jubiliejai – juos pradėjo 1983-ieji, neeiliniai Šventieji Atpirkimo, bei 1986–1987-ieji – Marijos metai. Apaštališkasis laiškas Tertio Millennio Adveniente buvo parašytas Šeimos metais – „ši šventė glaudžiai susijusi su Įsikūnijimo paslaptimi bei žmonijos istorija”.

IV skyriuje „Tiesioginis pasirengimas” pateikiamos konkrečios pasirengimo Jubiliejui iniciatyvos – išskiriami trys jų įgyvendinimo etapai: pirmasis, išankstinis (1994–1996), buvo skirtas supažindinti krikščionis su 2000-ųjų metų jubiliejaus verte bei prasme žmonijos istorijoje; antrasis (1997–1999), trimetis pasirengimo etapas, skirtas Išganytojo Kristaus paslapčiai: 1997 m. skirti Kristui; 1998 m. – Šventajai Dvasiai ir 1999 m. – Dievui Tėvui, iš kurio Kristus atėjo ir pas kurį sugrįžo – taigi treji metai apima visą Švenčiausiosios Trejybės slėpinį. Kaip nurodo popiežius, šiame pasirengimo kelyje svarbiausia – sąžinės sąskaita, atliekama:
išpažįstant individualias ir bendras nuodėmes. „Šventosios 2000-ųjų jubiliejinių metų durys, – rašo popiežius, – simboliškai turės būti platesnės už ankstesnių metų duris, nes žmonija žengs ne tik į naują  amžių, bet ir į naują tūkstantmetį. Dera, kad Bažnyčia eitų šiuo keliu gerai įsisąmoninusi, kuo ji gyveno pastarąjį tūkstantį metų. Ji negali peržengti naujojo tūkstantmečio slenksčio neragindama savo vaikų atgaila apsivalyti nuo praeities klaidų, neištikimybės, netikslumų, nerangumo”;

apmąstant savo indėlį į ekumeninę veiklą – tai centrinė popiežiaus laiško mintis. Popiežius trokšta, kad skirtingos krikščionių konfesijos Didįjį jubiliejų pasitiktų išgydžiusios istorinių nesutarimų žaizdas. Jis kviečia apmąstyti savo nuodėmes, kuriomis nusikaltome ekumenizmo dvasiai, jas apgailėti ir atsiversti;

apsvarstant socialinio teisingumo įgyvendinimo galimybes atsižvelgiant į tai, ko moko Šventasis Raštas ir kas aktualu Jubiliejaus išvakarėse (kad būtų vienodai paskirstomos žemės gėrybės, įgyvendintas lygiateisiškumas tarp visų Izraelio vaikų ir t. t.);

prisimenant kankinius. Bažnyčia, kuri pamiršta praeities kankinius ir nepastebi nūdienos kankinių, neverta Kristaus Bažnyčios vardo. Popiežius pabrėžia, kad  „mūsų amžiuje kankiniai sugrįžta” – „Bažnyčioje jų liudijimas neturi nugrimzti užmarštin”. Todėl jis paprašė surinkti dokumentinę medžiagą ir papildyti kankinių sąrašą, ypač atkreipiant dėmesį į herojiškas dorybes tų vyrų ir moterų, kurie savo krikščioniškąjį pašaukimą įgyvendino šeimoje.

Trimečio pasirengimo laikotarpiu 1997-aisiais Bažnyčia ypatingą dėmesį skyrė Šventajam Raštui, Krikšto sakramentui, katechezei pagal „apaštalų mokymą”, taip pat tikėjimo stiprinimui bei krikščioniškajam liudijimui. 1998-aisiais siekta atnaujinti bendradarbiavimą su Šventąja Dvasia įsigilinant į jos veikimą: ji svarbiausia naujosios evangelizacijos įkvėpėja, taip pat atkreipti dėmesį į šio šimtmečio pabaigos vilties ženklus visuomenės ir Bažnyčios gyvenime. Trečiaisiais, paskutiniaisiais pasirengimo metais, kaip nurodo popiežius Jonas Paulius II, prisiminę, jog keliaujame pas Tėvą, turėtume padrąsinti save žengti tikrojo atsivertimo keliu. Taigi derėtų įsigilinti į Atgailos sakramento prasmę daugiausia dėmesio skiriant teologinei meilės dorybei. Toji meilė atsiskleidžia per Bažnyčios rūpestį vargšais ir atstumtaisiais. Jubiliejus – puiki proga sumažinti, jei ne visiškai panaikinti daugelio tautų skolą tarptautinėms bendruomenėms. 2000-ųjų metų išvakarės – tinkamas laikas išplėtoti dialogą tarp religijų, be kitų renginių organizuojant didžiųjų pasaulio religijų atstovų susitikimus.

Tuo pat metu Didįjį jubiliejų numatoma švęsti Šventojoje žemėje, Romoje ir viso pasaulio bažnyčiose. Daugiausia dėmesio šventės metu bus skiriama Švenčiausiosios Trejybės garbinimui. Romoje vyks tarptautinis Eucharistinis kongresas. Viso krikščioniškojo pasaulio atstovų susirinkimas padės išryškinti ekumeninį ir visuotinį Jubiliejaus matmenį.

V, paskutiniame Tertio Millennio Adveniente skyriuje, pavadintame „Jėzus Kristus yra tas pats <…> per amžius”, pabrėžiama Bažnyčios, pašauktos tęsti Kristaus darbą, misija. Bažnyčia, tartum Evangelijoje minėtas garstyčios grūdelis, išaugo į didžiulį medį, kuris savo šakomis galėtų pridengti visą žmoniją. Nuo apaštalų laikų ji nepaliauja vykdžiusi išganomąją savo misiją visuotinėje žmonijos šeimoje. Europos žemyne žlugus didžiosioms antikrikščioniškoms sistemoms – nacizmui, o vėliau komunizmui – Europai reikia susigrąžinti evangelines vertybes, todėl Bažnyčios dėmesys krypsta visų pirma į jaunąją kartą.

Parengė LVK 2000 metų jubiliejaus komitetas

(Paskelbta „Bažnyčios žiniose“, 1999 sausio 12, Nr.1)