Įvadas

Kas yra Jubiliejus

Istorija

Pasirengimas

Tradiciniai ženklai

   Šventosios durys

   Susitaikinimas ir
atlaidai

   Piligrimystė

Ypatingi Didžiojo jubiliejaus ženklai

KAS YRA JUBILIEJUS?

Katalikų tradicijoje Šventieji metai, arba Jubiliejus, yra didelis religinis įvykis. Tai nuodėmių atleidimo bei bausmių už jas panaikinimo, susitaikymo, atsivertimo bei atgailos metai, taip pat solidarumo, vilties, teisingumo, džiaugsmingo ir taikingo tarnavimo Dievui kartu su broliais ir seserimis metai. Jubiliejiniai metai – tai visų pirma Kristaus, savąja gyvybe ir malone atnaujinančio žmoniją, metai.

Jubiliejaus istorija siekia Senojo Testamento laikus. Mozės Įstatymas žydų tautai nurodė švęstinus metus: „Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas jūsų į savo šeimą. Tie penkiasdešimtieji bus jums jubiliejaus metai: nesėsite, nepjausite jokių savaime išaugusių javų, nenuimsite vynuogių nuo neapgenėtų vynmedžių, nes jie yra jubiliejaus  metai. Jums bus jie šventi: galite valgyti tik tai, ką išaugina pati dirva. Taigi šiais jubiliejaus metais sugrįšite kiekvienas jūsų į savo nuosavybę” (Kun 25, 10–14). Tie metai būdavo skelbiami trimitu, padarytu iš ožio rago, hebrajų kalba vadinamu „Yobel”, iš kurio kilęs žodis „jubiliejus”. Tais metais žemė būdavo grąžinama tikriesiems jos savininkams, išmokamos skolos, išlaisvinami vergai, o žemė paliekama dirvonuoti. Naujajame Testamente Jėzus užbaigia senuosius jubiliejinius metus, nes atėjo „paskelbti Viešpaties malonės metų” (Iz 61, 2).

Įdomu tai, kad beveik visose šalyse laikas skaičiuojamas iki ir po Kristaus atėjimo į pasaulį, nors šiandien ne visi žmonės žino, kodėl taip skaičiuojama. Krikščionims 2000 -ųjų metų jubiliejus įgauna ypatingą reikšmę, nes tais metais švenčiamos 2000-osios Kristaus gimimo metinės (nepaisant ne visai tikslių chronologinių datų). Pirmą kartą Šventieji metai žymės ribą tarp dviejų tūkstantmečių; pirmąjį Jubiliejų 1300 m. paskelbė popiežius Bonifacas VIII. Krikščionims 2000-ųjų metų jubiliejus turėtų tapti tarsi garbinimo ir dėkojimo Dievui už Jo Sūnaus įsikūnijimo ir atpirkimo malonę malda.

Jubiliejus vadinamas „Šventaisiais metais”, nes pradedamas, yra nužymėtas ir baigiamas iškilmingomis šventomis apeigomis, taip pat yra skirtas tikinčiųjų šventumui ugdyti. Jis švenčiamas turint tikslą stiprinti tkėjimą, paskatinti tikinčiuosius gailestingumo darbams ir broliškai vienybei Bažnyčioje bei visuomenėje,  taip pat norint paraginti krikščionis nuoširdžiau ir ištikimiau išpažinti savąjį tikėjimą Kristumi, vieninteliu Išganytoju.
Jubiliejus, švenčiamas kas tam tikrą metų skaičių, vadinamas eiliniu, o skelbiamas kokio nors įvykio proga – neeiliniu.

Lig šiol yra buvę dvidešimt penkeri Šventieji metai – 2000-ieji – dvidešimt šešti. Paprotys skelbti neeilinius jubiliejinius metus atsirado XVI a. – jie gali tęstis nuo kelių dienų iki metų. Šiame šimtmetyje buvo švenčiami du neeiliniai jubiliejai: 1933 m. pažymint 1900-ąsias Atpirkimo metines juos paskelbė popiežius Pijus XI, o 1983 m. švenčiant 1950-ąsias Atpirkimo metines juos paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Be to, 1987-uosius Jonas Paulius II paskelbė Marijos metais.

Parengė LVK 2000 metų jubiliejaus komitetas

(Paskelbta „Bažnyčios žiniose“, 1999 sausio 12, Nr.1)